Itin įdomus Lietuvos pirmosios respublikos ankstyvojo laikotarpio socialinės visuomeninės paskirties statinys yra Lenkų Romos katalikų labdaringos draugijos pastatas. Nors jo statybos metais abiejų šalių santykiai nebuvo geri, tačiau, net ir benutrūkstant valstybių diplomatiniams ryšiams, abiejose pusėse tebeveikė įvairios etniniu pagrindu sukurtos draugijos. Lenkų katalikų labdaringoji draugija tuo metu dar menkai užstatytoje Kapsų gatvėje be jokių trukdžių gavo leidimą statytis erdvų pastatą, kuriame turėjo būti įkurta prieglauda.
Didelio tūrio mediniame statinyje pagrindinį puošybos elementą sudarančios kelios lentelių apkalimo ir išpjaustymo variacijos atspindi vis dar gajas carinio laikotarpio statybos tradicijas. Kauno mieste unikalų prieglaudos dvipakopio stogo pasirinkimą, atsižvelgdami į aplinką, galime laikyti racionaliu – tarp netoliese esančių vien tik gerokai mažesnių gyvenamųjų statinių toks stogas savotiškai sušvelnina gan didelį pastato tūrį. Įdomu ir tai, kad pastato projekte taip pat numatyta, kaip turėtų būti sutvarkyta aplinka, sklypo teritorijoje įrengta sporto aikštė.
Iš dabartinės pastato išvaizdos sunku spręsti, ar pirminis sumanymas buvo realizuotas būtent taip, kaip numatyta projekte. Šiandien pastatas yra visas horizontaliai apkaltas, taip pat nebeliko ir įdomaus dvipakopio stogo – vietoje jo užstatytas antrasis aukštas. Nors architektūriškai pastatas ir yra pakitęs, tačiau jame vis dar išlaikyta pirminė socialinė būsto funkcija – šiandien čia įsikūrusi Kauno miesto neįgaliųjų draugija.
Paulius Tautvydas Laurinaitis