Aukštaitiškai sodybai būdingas pastatas – pirtis. Tai nedidelis (4×7 m) stačiakampis pastatėlis. Šią tradicinę pirtį sudaro dvi patalpos: priepirtis ir šildoma maudymosi patalpa su akmenų krosnimi. Sukrautų akmenų krosnis ne itin didelė (1x1,5 m). Maudymosi patalpoje pasieniais įrengti plačių lentų plautai – suolai. Priepirtyje taip pat stovi suolas. Pirtyje įrengti du gana platūs langai (0,9 m). Dažniausiai pirtys – greitos statybos pastatėliai, todėl joms naudota antrarūšė statybinė medžiaga: ręsta iš plonų rąstų, būdavo įstatomos paprastos viensluoksnės durys, maži langeliai. Lubos dažniausiai vožtinės, apšiltintos, grindų nebuvo. Architektūriniu požiūriu tai nebuvo reikšmingi pastatai, tačiau kasdienėje buityje užėmė svarbią vietą: jose buvo prausiamasi, gydoma, gimdoma, kartais džiovinami javai, minami linai.
Eligijus Juvencijus Morkūnas
Literatūra:
- Bertašiūtė R., et al. VakarųAukštaitijos tradicinė kaimo architektūra. Vilnius: Etninės kultūros globos taryba, 2008, p.73.