Tarpukariu, kai buvo pastatyta naujoji Kernavės mūrinė bažnyčia (1920 m.), senoji neišvengė pardavimo iš varžytinių. Už 5000 Lt Kernavės medinės bažnyčios pastatas buvo paskirtas Bijutiškio parapijai, tačiau Statybos komitetui kaina buvo nepriimtina bei per didelis atstumas iki Kernavės[1]. Tuomet bažnyčia 1934 m. parduota Krivonių parapijai[2].
Istoriografijoje nurodoma statybų data 1936 m.; pastatyta kun. Motiejaus Cijūnaičio rūpesčiu[3]. Tačiau dėl projekto parengimo susirašinėjimai tarp Trakų apskrities statybos komisijos ir Vidaus reikalų ministerijos Statybos ir Sauskelių inspekcijos vyko nuo 1934 iki 1937 m.[4] 1937 m. buvo parengtas naujas projektas (inž. Alfredas Aleksandravičius[5]) ir tų pačių metų balandžio 30 d. patvirtintas, su sąlyga, kad bažnyčia būtų statoma lygiagrečiai arba statmenai su keliu; o frontoną siūlyta apkalti vertikaliomis lentomis[6].
Bažnytėlė suprojektuota nedidelė: plano matmenys (11,5x22 m) beveik kaip ir buvusios (11x22 m). Tačiau senosios Kernavės bažnyčios įvaizdžio nebeturi, jos išorė paprastesnių formų, labiau panaši į tradicinį gyvenamąjį namą.
Bažnyčia vienanavė, stačiakampio plano, vientiso tūrio, dengta nuožulniu dvišlaičiu stogu; virš frontono nedidelis stačiakampis bokštelis su kryžiumi. Presbiterija siaura, stačiakampė, abipus jos šliejasi dar siauresnės zakristijos. Pagrindiniame fasade virš dvivėrių durų – pailgo stačiakampio langas. Horizontaliai fasadą skaido ryškūs stoginukai: vienas skiria trikampį frontoną, kitas brėžia liniją virš durų (padarytas ne pagal projektą). Frontoną pačiame viršuje pagyvina dvivėris langelis. Virš pagrindinio fasado šoninių durų buvo numatytos šventųjų skulptūros, tačiau sumanymas neįgyvendintas.
Šoninius fasadus skaido trys stačiakampiai langai; iš galų viršuje yra po apskritą langelį. Galiniame fasade langų kompozicijoje išsiskiria siauri ilgi stačiakampiai langai, esantys presbiterijos dalyje abipus didžiojo altoriaus. Fasadų apdailos tipas – horizontalus apkalimas lentomis.
Bažnyčioje dauguma taikomosios dailės kūrinių įsigyta iš kitų katalikų šventovių[7].
1937 m. projektuojant bažnyčią, buvo parengtas ir medinės varpinės projektas, tačiau varpinė nepastatyta.
Silvija Slaminskienė
[1] Laužikas, R. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų molėtų raj. Bijutiškio katalikų bažnyčios šventoriuje ir altarijos kalnelyje 2002 metų ataskaita. Kulionys, 2002 [žiūrėta 2012 08 06]. Prieiga per internetą: <http://www.lad.if.vu.lt/Ataskaitos/Bijutishkis2002.htm>.
[2] Buchaveckas, S. Iš Kernavės bažnyčios inventorizacijos knygos. Iš Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005, p. 590.
[3] Kviklys, B. Mūsų Lietuva. Vilnius: Mintis, 1989, t. 1, p. 496; Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Iš Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas. Sud. S. Poligienė. Vilnius: Savastis, 2006, p. 143.
[4] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA). F. 1622. Ap 4, b. 713, l. 71.
[5] LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 713. l. 72.
[6] LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 713, l. 70.
[7] Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Op. cit., p. 142-143.