Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai

Tarpukario architektūriniai procesai neretai apibūdinami kaip savotiškas mūšio laukas tarp modernybės ir tradicinių architektūros formų. Lietuviškajame kontekste architektas V. Dubeneckis, pateikęs savąją modernumo ir tradicijos jungimo viziją, šiame procese suvaidino vieną iš ryškiausių vaidmenų. Svarbiausi V. Dubeneckio darbai tapo ne tik reikšmingi urbanistiniai orientyrai, bet ir įtakojo bendrąją to meto architektūrinės estetikos sampratų raidą.

Kaip pastebi V. Dubeneckio kūrybą tyrinėjęs E. Gūzas, „prestižinė statyba Lietuvoje 1920–1930 m. laikotarpiu buvo įgijusi labai abejotiną stilistinę kryptį. Kaip liudija stambiausi to meto Kauno pastatai (E. Fryko Seimo rūmai, M. Songailos Lietuvos banko ir Fizikos instituto projektai ir kt.), nors ir sunkiai besiverčiančios Lietuvos valstybės respektabilumas buvo suvokiamas ir stengiamasi jį įgyvendinti tradiciniais klasikiniais pompastiškais stereotipais. [...] V. Dubeneckio kūrybos veikla – nuoseklus perėjimas nuo neoklasicizmo ir stilizuotos eklektikos į moderniškus (to meto supratimu) funkcionalius ir savitus sprendimus. Nors visos Lietuvos architektūros perorientavimas nebuvo vien V. Dubeneckio nuopelnas, jo vaidmuo – ryškus ir lemiamas. Suvokdamas Lietuvos kultūros tradicijas ir jų esmę V. Dubeneckis Kauno architektūrai suteikė mastelį, ritmo ir gabaritų sistemą, suprasdamas galimybes ir perspektyvas – suformulavo prabangos, ištaigingumo ir santūrumo kriterijus, recionalumo bei funkcionalumo reikalavimus. Jo kūryboje ir įvyko ta vidinė sintezė, profesinis perimamumas, leidęs sujungti klasikines tradicijas ir modernizmo tendencijas į darnią visumą“[1].

Medicinos fakulteto rūmai – akivaizdi šių minčių iliustracija. Vertindami architektūrinę rūmų stilistiką galėtume pasitelkti anglakalbėje architektūrologijoje paplitusį terminą stripped classicism (į lietuvių kalbą galbūt verstiną „supaprastintas klasicizmas“). Planinėje struktūroje, fasaduose akivaizdžiai apčiuopsime simetriją, monumentalumą, istoriniams objektams būdingus bruožus. Ypač tuo pasižymi A. Mickevičiaus gatvės fasadas, kurio rizalitų supama centrinė dalis ir įėjimas – tarsi istoriniuose rūmuose. Tačiau Spaustuvininkų g. fasadas gerokai modernesnis. Savitą pobūdį šios gatvės išklotinei suteikia lenktas ir gausiai įstiklintas centrinis rizalitas (suapvalinta iškyša). Panašią pusiausvyrą tarp modernizmo ir istorizmo galime įžvelgti ir fasaduose bei interjere. Jeigi palygintume Medicinos fakultetą su E. Gūzo minėtais istorizmo pavyzdžiais, akivaizdu, kad architektūrinė ornamentika čia gerokai kuklesnė, sumoderninta. Kokstruktyviniu požiūriu statinys gana įprastas – plytų mūro, perdangos buvo „klotos ant metalinių sijų“[2].

Taigi, architektūriniai sprendimai balansuoja tarp modernumo ir istorizmo, o funkcine prasme rūmai buvo neabejotinai šiuolaikiški, priartino medicinos studentų ir profesorių sąlygas prie Europos standartų. Kaip pastebima to meto spaudoje, pastatas projektuotas „Briuselio universiteto medicinos fakulteto naujų rūmų, kurie laikomi vieni iš geriausių Europoje, pavyzdžiu. Briuselio tokiuose rūmuose išsitenka taip pat 7 medicinos fakulteto institutai, tačiau Briuselio nauji rūmai yra atsiėję apie 12 milijonų litų, o kauniškiai – tik apie du milijonus litų. Kauniškiuose rūmuose, mat, nėra tokios prabangos, juos statant žiūrėta tik praktiškų patogumų ir kuo didžiausio taupumo“[3]. Kokybiniai poslinkiai itin ryškiai atsiskleidžia naują pastatą lyginant su prieš tai šioje vietoje veikusiu anatomikumu. Kaip prisimena profesorius Jurgis Žilinskas, 1920 m., kuomet anatomikumas buvo kurtas gavus apleistus, prieš karą buvusios prieglaudos namus, aplinka buvo itin skurdi: „Sukalėme dvi medines skrynias lavonams laikyti, gavome suolų studentams“[4].

Naujieji rūmai buvo kurti kaip universali ir moderni universitetinių tyrimų bei mokymo įstaiga: „Į vieną korpusą, kuris išeina į Kalėjimo gatvę [dab. Spaustuvininkų g.], sutalpinta anatomijos, teismo ir socijalinės medicinos ir bendrosios patologijos su patologine anatomija institutai. Mickevičiaus gatvės korpuse yra sutalpinti fiziologijos ir fiziologinės chemijos, farmakologijos, histologijos su embriologija ir farmacijos su farmakognozija“ [5]. 1936 m. rūmuose įrengtas krematoriumas  buvo dar vienas modernybės ženklas. VDU Medicinos fakulteto pamatai ir kertinis akmuo buvo pašventinti 1931 m. liepos 3 d. [6] Rūmų statyba baigta greičiau nei per dvejus metus. Naujieji rūmai pašventinti 1933 m. vasario 15 d.[7] Po Akių klinikos bei Fizikos-chemijos instituto rūmų pastatymo objektas pratęsė universiteto plėtrą mieste.

Vaidas Petrulis