Autorius. Nors F. Vizbarą derėtų pristatyti ne kaip architektą, bet kaip inžinierių (1908 m. Rygos politechnikos institute įgijo statybos inžinieriaus diplomą, paskui Lvove dar metus studijavo inžieriją[1]), tačiau kūrybiškumo bei talento nestokojęs projektuotojas paliko itin ryškų pėdsaką tarpukario Lietuvos architektūros pasaulyje. F. Vizbaras išsiskyrė unikaliu gebėjimu derinti istorinės architektonikos, tautinės ornamentikos bei moderniosios stilistikos elementus. Broliams Lapėnams suprojektuotas šešiaaukštis nuomojamųjų butų namas puikiai iliustruoja architektūrinį šį kūrėjo talentą.
Funkcija. Centrinėje miesto dalyje iškilusio daugiabučio pirmas aukštas buvo skirtas parduotuvėms. Kituose aukštuose buvo įrengta po du prabangius butus. 1933 m. kieme papildomai pastatyti „sandėliai, garažai ir kambariai šoferiams“[2]. Nuo 1938 m. vasaros iki 1939 m. rugsėjo 9 kambarių butą (pritaikant patalpas buvo išgriauta kapitalinė siena, skyrusi du butus) su virtuve nuomojo Lenkijos pasiuntinybė[3]. Viršutinis, šeštasis, aukštas buvo skirtas bendrosioms gyventojų reikmėms: čia įkurta salė su židiniu, pastogėje – sargo butas. Ankstyvuoju sovietmečiu pastate buvo įkurtas Žemės ūkio akademijos bendrabutis, vėliau mokslinių tyrimų institutas. Po nepriklausomybės atgavimo pastate įsikūrė įvairios komercinės įstaigos.
Planinė struktūra. Namo vidinė struktūra organizuota simetriškai, apie centre išsidėsčiusį dvigubos laiptinės tūrį. Ūkinė ir pagrindinė laiptinės viena nuo kitos atskirtos dekoratyvia stiklo sienele. Namo funkcinė organizacija remiasi koridorine sistema. Funkcinis interjero zonavimas derintas prie urbanistinės situacijos. Reprezentacinė, tamsiu granitiniu tinku apdailinta namo pusė atgręžta į Kęstučio gatvę. Į šią gatvę orientuotos ir reprezentacinės butų patalpos. O kiemo pusėje glaudėsi virtuvės su šaldymo spintomis, tarnaičių kambariai, miegamieji[4].
Architektūra. Modernumu, dydžiu bei prabanga pastatas galėjo nesunkiai varžytis su ryškiausiais laikinosios sostinės gyvenamosios architektūros pavyzdžiais: M. Chaimsono namu Maironio g., Vailokaičių namu Vienybės aikštėje (neišlikęs) ir kt.. Nors tūrinė-erdvinė statinio organizacija simetriška, su šonuose išsikišusiais rizalitais, o viršutinę statinio dalį vainikuoja karnizas, parapetas bei šlaitinį stogą slėpęs atikas[5], išskirtinumo bei modernios dvasios pastatui suteikia horizontalių linijų žaismas, išgautas derinant metalinių balkonų turėklų raštą bei menamą ištisinę fasado langų juostą rėminanačias linijas[6]. Objektą neabejodami galime vertinti kaip itin svarbų architektūrinį orientyrą, formuojantį Kauno genius loci[7].
Vaidas Petrulis
[1] Bauža, D. Feliksas Vizbaras: „vengti nereikalingų architektūriškų pagražinimų“. Archiforma, 2010, nr. 3–4, p. 79.
[2] KAA. f. 218, ap. 2, b. 2948. l. 12.
[3] Plačiau žr.: Lapėno namas. KPD Kultūros vertybių registro byla. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32101>.
[4] Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 133.
[5] Penktame dešimtmetyje čerpėmis dengtas dvišlaitis stogas po gaisro buvo pakeistas nauju – plokščiu, skardiniu. 1974–1978 išmontuotas kiemo laiptinės liftas, perstiklinta laiptinių sienutė (Žr. Kauno architektūra, p. 134).
[6] Verta atkreipti dėmesį, kad projekte balkonų linijos numatytos lenktos, todėl fasado tūryje nesunku įžvelgti panašumų su Kauno centriniu paštu.