Gedimino gatvė (šį pavadinimą gatvė įgijo 1919 m; prieš tai vadinosi Kijevskaja, Ludendorfstrasse)[1] buvo numatyta 1847 m. generaliniame miesto plane, formuojant Naujamiesčio gatvių tinklą. Nutiesta Gedimino g. atskyrė Šv. Kryžiaus bažnyčią nuo Karmelitų vienuolyno ir šis ansamblis prarado kompozicinį vientisumą. 1867 m. greta Gedimino g. iškilo Dovydo Šereševskio vinių fabrikas, vėliau tapęs Tilmansų nuosavybe[2], Gedimino g. ir Laisvės al. sankirtoje 1893 m. pastatytas Kauno tvirtovės Įgulos soboras (dabar Šv. arkangelo Mykolo Įgulos bažnyčia). 1891 m., gerokai atitraukti nuo gatvės, iškilo reprezentaciniai Kauno tvirtovės komendanto rūmai. Kaip galima spręsti iš senųjų atvirukų, paprastais akmenimis Gedimino g. buvo išgrįsta dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
Pirmojoje Lietuvos Respublikoje Gedimino g., kaip ir daugelyje kitų Naujamiesčio gatvių, įsikūrė valstybinės institucijos, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės. Buvusius Kauno tvirtovės komendanto rūmus užėmė Krašto apsaugos ministerija, pastatuose K. Donelaičio ir Gedimino g. (dabar Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas, Gedimino g. 43) kampe 1932 m. įsikūrė Vidaus reikalų ministerija, Gedimino g. patalpas nuomojosi Vokietijos atstovybė (dabar Gedimino g. 19). 1925 m. Gedimino ir K. Donelaičio g. kampe iškilo vokiečių architekto H. Fischerio suprojektuotas stambus Valstybės spaustuvės pastatas (dabar Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultetas, K. Donelaičio g. 20), kuriuo nuo 1929 m. naudojosi Lietuvos (1930 m. gavęs Vytauto Didžiojo vardą) universitetas.
Pirmasis stambesnis pokarinis šios gatvės grindinio remontas buvo vykdomas 1923 m. [3]. XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje šioje gatvėje esantis primityvus lauko akmenų grindinys ėmė neatitikti modernėjančio miesto poreikių. 1934–1933 m. Solomono Gudinskio „Bituko" fabrike Petrašiūnuose pagamintomis plytelėmis buvo išklota Gedimino g. atkarpa tarp K. Donelaičio g. ir Įgulos bažnyčios ir tarp Kęstučio ir Miškų g.[4]. Kitas šios gatvės atkarpas buvo delsiama iškloti modernesniu grindiniu. Antai 1940 m. Gedimino g. atkarpa tarp Miško ir Griunvaldo gatvių pergrįsta paprastais akmenimis[5].
Mindaugas Balkus
[1] Kauno miesto planai. XIX a. - XX a. I pusė. Sud. N. Ambraškienė, V. Girčytė. Kaunas, 2007, p. 31.
[2] Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Kaunas, 2001, p. 106.
[3] Apyskaita darbų, atliktų Statybos skyriaus per 1923 m. II pusmetį, KAA, f. 218, ap. 1, b. 1301, l.40-41b.
[4] 1934 m. gegužės 30 d. aktas nr. 133 komisijos, skirtos apžiūrėti S. Gudinskio atliktus bituko plytų klojimo darbus Donelaičio g. tarp Ministrų kabineto ir Gedimino g. tarp Donelaičio g. ir Soboro ir tarp Kęstučio g. ir Miškų g., KAA, f. 218, ap. 1, b. 987, l. 1.
[5] 1940 m. rugpjūčio 5 d. miesto tvarkymo dalies raštas, KAA, f. 100, ap. 1, b. 174, l. 20a-20b.