Adomo Mickevičiaus gatvė taip buvo pavadinra todėl, kad greta jos stovėjusiame (atkarpoje tarp K. Donelaičio ir V. Putvinskio g.) viename iš Kartofliškių palivarko namų apsistodavo poetas Adomas Mickevičius, kai 1819–1823 m. jis gyveno Kaune[1]. Šis palivarko pastatas (žr. 1 ir 2 iliustracijas) buvo vadinamas Adomo Mickevičiaus nameliu. A. Mickevičiaus g. buvo numatyta 1847 m. generaliniame Kauno plane. 1864 m. greta A. Mickevičiaus g. buvo pastatytas kalėjimas. 1912 m. A. Mickevičiaus g. ir K. Donelaičio g. kampe iškilo Komercijos mokyklos rūmai (juose 1920 m. veiklą pradėjo Aukštieji kursai, o 1922 m. – Lietuvos universitetas, dabar – Kauno technologijos universiteto Tarptautinių studijų centras, A. Mickevičiaus g. 37).
Atkūrus Lietuvos valstybę, A. Mickevičiaus g. reikšmė išaugo. Joje iškilo svarbūs visuomeniniai pastatai – Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetas (1933 m., dabar A. Mickevičiaus g. 9; archit. Vladimiras Dubeneckis), Kauno miesto ligonių kasa (1935 m., dabar A. Mickevičiaus g. 4, archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), Karininkų ramovė (1937 m., dabar A. Mickevičiaus g. 19; archit. Stasys Kudokas).
XX a. pradžioje A. Mickevičiaus g. buvo grįsta paprastais lauko akmenimis. Archyviniuose dokumentuose užfiksuota, jog 1923 m. dalis Mickevičiaus g. buvo pertvarkyta[2]. Tačiau esminiai šios gatvės darbai buvo atlikti tik XX a. 4-ajame dešimtmetyje. 1933 m. „Bituko" plytomis buvo išgrįsta A. Mickevičiaus g. atkarpa tarp K. Donelaičio g. ir Laisvės al.[3]. 1934 m. buvo sudaryta sutartis tokiomis pat plytomis iškloti A. Mickevičiaus g. dalį tarp Laisvės al. ir Kęstučio g.[4], tais pačias metais „Bituko" plytomis buvo išklota ir šios gatvės atkarpa tarp Kęstučio ir Karmelitų g.[5].
1940 m. nugriovus vadinamąjį Adomo Mickevičiaus namelį (jis stovėjo gatvės ribose ir todėl trukdė ją sutvarkyti), A. Mickevičiaus g. atkarpa tarp K. Donelaičio ir V. Putvinskio g. išgrįsta paprastais akmenimis[6]. Pagal 1940 m. sudarytą projektą A. Mickevičiaus g. važiuojamąją dalį buvo numatyta padengti 6 cm storio asfalto sluoksniu ant paprastų akmenų grindinio[7].
Sovietiniais metais įvairios A. Mickevičiaus g. atkarpos papildytos daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei visuomeninėmis įstaigomis. Masteliu ypač išsiskiria kompleksas, suformuotas buvusio Kartofliškių palivarko vietoje.
Mindaugas Balkus
[1] Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Kartofliškių palivarko pėdsakai Naujamiestyje. Iš Kauno istorijos metraštis. Kaunas, 2000, t. 2, p. 38–48.
[2] Statybos skyriaus darbų, atliktų per 1923 m. II pusmetį, apyskaita, KAA, f. 218, ap. 1, b. 1301, l.40-41b.
[3] 1934 m. vasario 19 d. komisijos aktas nr. 91 (nuorašas), KAA, f. 218, ap. 1, b. 1016, l. 108.
[4] 1934 m. birželio 26 d. Kauno miesto savivaldybės ir Petrašiūnų „Bituko" plytų dirbtuvės savininko Salamono Gudinskio sutartis nr. 24, KAA, f. 218, ap. 3, b. 14, l. 70-71.
[5] 1935 m. kovo 22 d. Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus Mickevičiaus g., tarp Kęstučio g. ir Karmelitų g., betono pamato padarymas, bituko plytų klojimo ir kitų atliktų darbų apyskaita, KAA, f. 218, ap. 1, b. 1180, l. 63-64.
[6] 1940 m. rugpjūčio 5 d. miesto tvarkymo dalies raštas, KAA, f. 100, ap. 1, b. 174, l. 20a-20b.
[7] 1940 m. gegužės 2 d. Mickevičiaus gatvės konstruktyvinis ir šabloninis profilis, M 1:50, KAA, f. 218, ap. 4, b. 82, l. 1.