Antano Juozapavičiaus prospektas (šį vardą gatvė gavo 1922 m., iki tol vadinosi Hauptstrasse, Čemerinskij prospekt, Aleksandrovskij prospekt, sovietmečiu (nuo 1945 m.) vadinosi V. Kapsuko vardu)[1] buvo nutiestas XIX a. antrojoje pusėje, vystantis Žemųjų Šančių priemiesčiui. Jis turėjo didelę reikšmę Kauno tvirtovės funkcionavimui, per jį susisiekdavo Žemųjų Šančių ir Aukštosios Panemunės kariniai miesteliai.
Atkūrus Lietuvos valstybę, Kaune ėmė telktis Lietuvos kariuomenės branduolys, nemaža jo dalis buvo dislokuota Žemuosiuose Šančiuose ir Aukštojoje Panemunėje. Dėl intensyvaus civilinio ir karinio transporto eismo prospektas XX a. 3-iojo dešimtmečio pradžioje buvo itin susidėvėjęs, kelio danga išvažinėta, senasis skaldos (makadamo) grindinys itin prastos būklės[2]. Šios gatvės atnaujinimu buvo itin suinteresuoti kariškiai, todėl jie (Inžinerijos pulkas) 1923–1925 m. paprastais akmenimis išgrindė didžiumą A. Juozapavičiaus prospekto, o iš namų valdų savininkų buvo reikalaujama įrengti cementinius šaligatvius[3].
1919 m. A. Juozapavičiaus pr. pradėjo kursuoti siaurojo geležinkelio traukinukas. Tačiau bėgant metams, laikinajai sostinei modernėjant, ši transporto priemonė ėmė atrodyti atgyvena (juodi dūmai, triukšmas ir kt.), be to, A. Juozapavičiaus pr. nutiesti bėgiai trukdė modernizuoti šios gatvės grindinį. Dėl to 1935 m. siaurojo geležinkelio traukinuko eismas buvo nutrauktas.
XX a. 4-ajame dešimtmetyje A. Juozapavičiaus pr. buvo tolydžio modernizuojamas. 1932 m. A. Juozapavičiaus pr. važiuojamosios dalies viduryje tašytais akmenimis išgrįstos 5 m pločio juostos prie Sodų gatvės, tarp M. K. Čiurlionio ir Kretingos g., po geležinkelio tiltu[4]. 1936 m. imtasi kapitaliai rekonstruoti A. Juozapavičiaus atkarpą tarp Sodų g. ir Panemunės tilto, 7 m pločio prospektas išplatintas iki 12,5 m, nužemintas gatvės profilis, gatvės važiuojamoji dalis padalyta į penkias juostas, iš jų dvi kraštinės ir vidurinė grįsta tašytais akmenimis (2011–2012 m. vykdant gatvės rekonstrukciją, šis grindinys vėl išvydo dienos šviesą), o tarpinės – „Bituko" plytomis (buvo grindžiama ant betono pagrindo)[5]. 1938 m. Kauno miesto savivaldybė Geležinkelio g. pasistatė didelį miesto autobusų garažą. Todėl buvo imtasi rekonstruoti A. Juozapavičiaus pr. atkarpą tarp M. K. Čiurlionio ir Sodų g. 1938 m. buvo paruošti A. Juozapavičiaus prospekto tarp M. K. Čiurlionio ir Sodų g. konstruktyviniai bei šabloniniai profiliai, juose numatyta 12,5 metro pločio gatvės važiuojamąją dalį išgrįsti tašytais akmenimis arba užkloti asfalto danga[6]. 1938 m. parengtas A. Juozapavičiaus pr. praplatinimo ties geležinkelio tiltu projektas, kuriame buvo numatytas 8 m pločio požeminis privažiavimas prie Nemuno krantinės po A. Juozapavičiaus pr. tiesiai ties M. K. Čiurlionio gatve.[7]
Mindaugas Balkus
[1] Kauno miesto planai XIX a.–XX a. I pusė. Sud. N. Ambraškienė, V. Girčytė. Kaunas, 2007, p. 35.
[2] 1923 m. liepos 4 d. Inžinerijos pulko vado pulkininko leitenanto Šilingo raportas nr. 4068 Generalinio štabo viršininkui. KAA, f. 218, ap. 1, b. 101, l. 60.
[3] Savivaldybių veikimas. Savivaldybė, 1925, nr. 8, p. 14–15.
[4] 1933 m. kovo 10 d. Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus sudaryta Juozapavičiaus prosp. grindimo juostos 5 mtr. pločio tašytais akmenimis atliktų darbų apyskaita nr. 23, KAA, f. 218, ap. 1, b. 720, l. 182a-182b.
[5] Akmens ir betono laukuose. Darbas, 1936, rugsėjo 24.
[6] 1938 m. A. Juozapavičiaus pr. konstruktyviniai bei šabloniniai profiliai M 1:50, KAA, f. 218, ap. 4, b. 48, l. 4.
[7] 1938 m. birželio 2 d. Vidaus reikalų ministro patvirtintas ties geležinkelio tiltu Juozapavičiaus pr. praplatinimo projektas M 1:500, KAA, f. 218, ap. 4, b. 188, l. 1.