Kipro Petrausko gatvė (šis pavadinimas jai suteiktas 1933 m., kaizerinės okupacijos metais vadinosi Maria-Paulstrasse, 1924–1933 m. – J. Janonio g.)[1] buvo nutiesta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaip vienas iš Kauno tvirtovės plentų, vedęs link husarų kareivinių.
J. Janonio (K. Petrausko) g. reikšmė itin išaugo XX a. 3-iajame dešimtmetyje, kai greta šios gatvės buvo suformuotos Kauno visuomeniniam gyvenimui svarbios aikštės: Parodos (joje 1922–1936 m. buvo rengiamos Žemės ūkio ir pramonės parodos) bei Petro Vileišio (iki XX a. 3-iojo dešimtmečio vidurio ji buvo vadinama Adomo Mickevičiaus vardu; joje vykdavo Dainų šventės, Pirmasis Lietuvos tautinis Eucharistinis kongresas – 1934 m.), kariuomenės paradai ir kiti svarbūs visuomeniniai renginiai) aikštės. 1934 m. K. Petrausko ir Aušros g. kampe iškilo pigių butų kolonijos pastatas, kuriame įsikūrė dalis Kauno miesto savivaldybės skyrių.
1923 m. inžinieriai M. Frandsenas ir A. Jokimas sudarė Kauno miesto vystymo planą. Pagal jį XX a. trečiajame dešimtmetyje buvo suformuota unikali Kaune trapecijos formos teritorija tarp dabartinių K. Petrausko g., Vydūno al. ir Radvilėnų pl., 1999 m. įtraukta į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą (vertybės kodas U 31).
XX a. pradžioje, tikėtina, dabartinė K. Petrausko g. buvo padengta makadamu (sutankinta skalda). Veikiausiai XX a. 3-ajame dešimtmetyje ji buvo išklota lauko akmenų grindiniu. Archyviniuose dokumentuose užfiksuota, jog rengiantis jubiliejinių 1930 metų šventėms (tuomet buvo minimos Vytauto Didžiojo 500-osios mirties metinės), tuometinė J. Janonio g. buvo tvarkoma ties sankryža su Parodos g. (išgrįstas įvažiavimas į Parodos aikštę, perklotas šaligatvis ir kt.)[2].
1938–1939 m. buvo atlikta K. Petrausko g. rekonstrukcija, kuri suteikė jai modernios gatvės vaizdą. Pagal 1938 m. paruoštą K. Petrausko g. skersinį konstruktyvinį bei šabloninį profilį, gatvės važiuojamoji dalis (11 m pločio) turėjo būti išgrįsta 5 cm storio „Bituko" plytomis (ant 20 cm storio betono pagrindo). Viduryje gatvės turėjo būti paklota tašytų akmenų juosta (po vėliau paklotu asfaltu buvo išlikusi iki 2012 m., žr. 9 iliustr.). Gatvės važiuojamosios dalies kraštuose numatyta kloti akmeninius bortelius. Tarp gatvės ir šaligatvio turėjo būti įrengti 2 m pločio gazonai (juose turėjo augti medžiai bei vieno metro aukščio gyvatvorė), 3 m pločio šaligatviai[3]. Iki šiol dalyje K. Petrausko g. po asfaltu slepiasi senojo tašytų akmenų grindinio fragmentai, matosi granitiniai borteliai, pakloti XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Mindaugas Balkus
[1] Kauno miesto planai. XIX a.–XX a. I pusė. Sud. N. Ambraškienė, V. Girčytė. Kaunas, 2007, p. 45.
[2] 1930 m. Kauno miesto valdybos Statybos skyriaus Janonio gatvės atliktų darbų apyskaita, KAA, f. 218, ap. 1, b. 550, l. 13a-13b.
[3] 1938 m. balandžio 30 d. K. Petrausko g. skersinis konstruktyvinis bei šabloninis profilis, M 1:50, KAA, f. 218, ap. 4, b. 99, l. 1.