Perkūno alėja (1952–1990 m. vadinosi V. Montvilos vardu)[1] buvo pradėta tiesti 1927 m. Tai buvo viena pirmųjų gatvių vadinamajame Radijo stoties rajone. Pagal 1923 m. M. Frandseno ir A. Jokimo sudarytą Kauno miesto vystymo planą šiame rajone turėjo būti kuriamas universiteto miestelis, tačiau šio sumanymo vėliau atsisakyta. Radijo stoties rajone XX a. 4-ajame dešimtmetyje namus pasistatė ir apsigyveno nemaža dalis tuometinio Kauno elito. 1939 m. greta Perkūno alėjos iškilo sporto halė, kurioje tais pačiais metais įvyko III Europos vyrų krepšinio čempionatas, įsimintinas dėl Lietuvos rinktinės iškovoto aukso.
XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje, tiesiant Perkūno al., gatvės trasoje reikėjo iškirsti medžius (tarp jų nemažai ąžuolų), išrauti kelmus, išlyginti gatvės profilį užpilant griovius ir pan.[2]. Rytinėje Perkūno al. dalyje suplanuota Perkūno aikštė, kad būtų palengvintas privažiavimas prie atitolusių nuo gatvės sklypų. 1930 m. Lietuvos aide skųstasi, jog Perkūno al. buvo visiškai negrįsta, jos durpingu paviršiumi negalėjo važiuoti ne tik arklių traukiami vežimai, bet ir automobiliai[3].
1933 m. Perkūno al. nuo Vaižganto g. link Tunelio g. buvo išgrįsta lauko akmenimis[4], o 1938 m. buvo planuojama Perkūno al. nuo Parodos g. iki Vaižganto g. taip pat išgrįsti lauko akmenimis[5]. XX a. 4-ajame dešimtmetyje buvo parengtas projektas sujungti Perkūno al. su Vaižganto g.[6] ir tokiu būdu suformuoti apvažiavimą aplink Radijo stotį. 1940 m. sudarytame Perkūno al. skersiniame ir konstruktyviniame profilyje pažymėta, jog lauko akmenimis grįsta gatvės važiuojamoji dalis turėjo būti 6 m pločio, numatyti 1,5 m pločio šaligatviai, iškloti betoninėmis plytelėmis[7]. XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo planų Perkūno al. viaduku sujungti su Kaišiadorių gatve (Aukštuosiuose Šančiuose)[8]. Tačiau sumanymas anuomet nebuvo realizuotas.
Mindaugas Balkus
[1] Kauno miesto planai. XIX a. – XX a. I pusė. Sud. N. Ambraškienė, V. Girčytė. Kaunas, 2007, p. 29.
[2] Naujos radijo stoties rajono gatvės. Lietuvos žinios, 1928, lapkričio 9.
[3] Kaip sugadino Perkūno al. Lietuvos aidas, 1930, birželio 2.
[4] 1933 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus apyskaita apie Perkūno alėjos (nuo Vaižganto g. link Tunelio g.) grindimą paprastu grindiniu ir kitus surištus su grindiniu atliktus darbus, KAA, f. 218, ap. 1, b. 989, l. 89b-94.
[5] 1938 m. birželio 9 d. Kauno miesto tarybos posėdžio protokolas, nutarimas nr. 1990, KAA, f. 218, ap. 4, b. 99, l. 139.
[6] 1933 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus sudaryta sąmata sujungti Perkūno al. su Vaižganto g., KAA, f. 218, ap. 1, b. 1416, l. 4-5.
[7] 1940 m. Perkūno al. skersinis ir konstruktyvinis profilis, KAA, f. 218, ap. 4, b. 97, l. 3.
[8] Projektas pailginti Perkūno g. Namų savininkas, 1939, sausio 5.