Tarpukariu Kulautuvos kurorte gyveno apie 400 nuolatinių gyventojų, iš jų 60 % sudarė žydų bendruomenė[1]. 1935 m. čia buvo pastatyta nauja sinagoga. Tuometinė spauda skelbė, kad iškilmingame sinagogos atidaryme dalyvavo Kulautuvos kurorto direktorius plk. Vytautas Augustauskas ir kiti ten gyvenusieji lietuvių visuomenės veikėjai, o kurorto gatvėmis „buvo nešamos sinagogos „toros“ (talmudai), kurias žydų gyventojai turėjo progos pašventinti“[2].
Istoriografijoje teigiama, kad sinagoga pastatyta pagal N. B. Joffės projektą, ji buvo netipiška, modernių formų[3]. Tačiau Kauno apskrities archyve (KAA) rasti projektai bei susirašinėjimai atskleidžia naujus faktus: buvo parengti du projektai.
Kulautuvos labdaringos draugijos „Tmicho“ valdybos prašymą statyti sinagogą ir N. B. Joffės projektą Kauno apskrities statybos komisija patvirtino 1933 m. gegužės m. 19 d.[4]. Tų pačių metų gegužės 29 d. projektą patvirtino ir Statybos inspekcija[5].
Kol kas neaptikta duomenų, kada buvo pradėta statyti naujoji sinagoga, tačiau 1933 m. dar rūpintasi laikinaisiais maldos namais. Dėl jų remonto (projektas arch. Boriso Helcermano; buvo sudarytas situacijos planas[6]) draugija “Tmicho” minėtų metų liepos 19 d. kreipėsi į Kauno apskrities statybos komisiją[7]. Tačiau prašymas nepatvirtintas, nes tuo metu buvo rengiamas bendras Kulautuvos išplanavimas[8]. Galbūt dėl šios priežasties nebuvo statoma ir naujoji sinagoga.
1935 m. gegužės 21 d. draugija „Tmicho“ vėl kreipėsi į Kauno apskrities statybos komisiją su prašymu pakeisti sinagogos projektą[9]. Pakeitimo projektą parengė Isaokas Trakmanas, kurį patvirtinto Kauno apskrities komisija ir Statybos inspekcija[10].
Antrajame projekte sinagoga sudėtinio tūrio, su dviaukščiu laiptinės priestatu ir vakarinėje dalyje antro aukšto galerija, skirta moterims. Planas tokių pat matmenų kaip ir pirmajame projekte (12x16 m). Tradiciškai maldų salės centre, kur gali melstis tik vyrai, stovi bima, prie rytinės sienos − aron kodešas. Pagrindinio fasado kompozicija turtingesnė nei N. B. Joffės projekte. Trakmanas naudoja judaizmo simbolius: užuomina į Dekalogo lenteles − centre suporuotų pusapvalių arkų motyvų durys (ir langeliai viršuje), o virš jų nedidelė penkiakampė Dovydo žvaigždė. Abipus įėjimo – nedideli apskriti langeliai. Fasado šonuose abejuose aukštuose išdėstyti stačiakampiai langai (N. B. Joffės projekte buvo tik antro aukšto zonoje). Priešais įėjimą – plati aikštelė su tripusiais laiptais. Su fasadu sujungta medinė kolonada be stogo. Kiti fasadai neišraiškingi, juos skaido langai.
Sinagoga buvo pastatyta pagal I. Trakmano projektą[11]. Galbūt buvo pradėta statyti pagal pirminį projektą, o užbaigta pagal antrąjį. Nuoseklesni tyrimai ir ikonografinė medžiaga ateityje turėjų patvirtini (arba paneigti) šiuos spėjimus.
Po II pasaulinio karo sinagoga buvo paversta miestelio sandėliu, šiuo laikotarpiu langai buvo užkalti. 1967−1968 m. atlikti pagrindiniai pastato rekonstrukcijos darbai[12]. Kapitalinio remonto metu medinis sinagogos pastatas iš lauko apmūrytas baltomis plytomis, statinio erdvinė-planinė kompozicija pritaikyta naujoms patalpoms: pirmas aukštas − kultūros namams, antras aukštas – bibliotekai.
Pastatas nugriautas 2016 m.
Silvija Slaminskienė
[1] Lietuvos kurortai ir vasarvietės [Leidinio priedas]. Iš Lietuva vasarą. Red. Babickas, Petras, Ilgūnas, Mykolas. Kaunas: Spindulys, 1934, p. 9.
[2] Žydų sinagogos atidarymas Kulautuvoje. Lietuvos aidas, 1935 liepos 17 d.
[3] Rupeikienė, M. Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra. Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2003, p. 160−161. Leidinyje neteisingai nurodomi projekto sukūrimo metai ir tai, jog sinagoga buvo mūrinė.
[4] KAA. F. 17. Ap. 1, b. 78, l. 31.
[5] Ibid, l. 33.
[6] Ibid, l. 35.
[7] Ibid, l. 34.
[8] KAA. 17. Ap. 1, b. 6, l. 43.
[9] F. 17. Ap. 1, b. 78, l. 36.
[10] Ibid, l. 38.
[11] Iš S. Slaminskienės pokalbio su Sigitu Abramavičiumi. Kaunas, 2012 09 03.
[12] KAA. R-875. Ap.1, b. 66, l. 39; KAA. R-875. Ap.1, b. 120, l. 19.