Tvirtovės alėjos (1954–1990 m. ji vadinta Jaunosios Gvardijos g.)[1] istorija siekia XX a. trečią dešimtmetį, kuomet buvusios Kauno tvirtovės pylimų juosta buvo nutarta nutiesti plačią reprezentacinę gatvę šiauriniame ir šiaurės rytiniame miesto pakraštyje. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų Kauno planuose[2] Tvirtovės al. driekėsi nuo pat Neries kairiojo šlaito iki greta dabartinės K. Baršausko g. esančio reduto (dabartinė Studentų g., žvelgiant į tarpukario Kauno miesto planus, sudarė Tvirtovės al. rytinę atkarpą). Tačiau faktiškai Pirmojoje Lietuvos Respublikoje ši plati gatvė egzistavo tik dokumentuose, o jos trasoje tebesidriekė buvusios tvirtovės pylimas.
XX a. ketvirto dešimtmečio pradžioje buvo nukastas tvirtovės pylimas tarp Ukmergės pl. ir Gražinos g. 1932 m. Tvirtovės al. apylinkių gyventojai skundėsi, kad susisiekimas su Kaunu buvo itin sudėtingas. Pylimo nukasimo darbus trikdė karinė valdžia, siekusi išsaugoti pylimų gynybinę funkciją[3]. 1932–1934 m. viešųjų darbų pagrindu Tvirtovės alėjoje nukasti pylimai, nutiestos A. Smetonos ir Kapų gatvės, Vienuolių g., taip pat nukastas Tvirtovės alėjos pylimas tarp J. Basanavičiaus al. ir Kalniečių g.[4]
1939–1940 m. Tvirtovės al. dalis nuo kairiojo Neries šlaito iki sankryžos su Savanorių pr. buvo intensyviai tvarkoma dėl susisiekimo su 1937–1939 m. pastatytomis Vytauto Didžiojo universiteto klinikomis. 1939 m. buvo parengtas privažiavimo (per Tvirtovės al.) prie VDU klinikų konstruktyvinis ir šabloninis projektas. Jame numatyta suformuoti plačią alėjos tipo gatvę: priešingos krypties važiuojamosios dalys (6 m pločio) turėjo būti atkirtos žaliosios juostos, kurioje numatyti dviračių takai (iš abiejų pusių), o pačiame viduryje – jojimo takas (10 m pločio). Tarp važiuojamųjų gatvės dalių ir šaligatvių (3 m pločio) buvo numatyti 3 m pločio gazonai su medžiais. Gatvės važiuojamąją dalį ketinta išgrįsti „Bituko" plytomis[5] (šio projekto realizacijos apraiška galima laikyti Tvirtovės al. atkarpos tarp V. Lašo g. ir Sukilėlių pr. struktūrą). 1940 m. buvo vykdomi dideli žemės darbai lyginant buvusius tvirtovės pylimus, paaukštinant žemumoje buvusius gretimus sklypus (tarp Savanorių pr. ir tuometinės Žeimių g. [neišlikusi]), užpilant griovius[6]. Iki XX a. septinto dešimtmečio pradžios Tvirtovės al. (dabar Taikos pr.) ties dabartiniu Gerovės skersgatviu buvo tvirtovės laikų blindažas (jis buvo susprogdintas XX a. septinto dešimtmečio pradžioje), iki tol trukdęs nutiesti plačią gatvę.
1937 m. greta Tvirtovės al. iškilo Aukštesniosios technikos mokyklos rūmai (dabar Kauno technikos kolegija), tapę bene pirmuoju reikšmingu visuomeniniu statiniu šioje gatvėje. Tuo pačiu laikotarpiu pastatyti ir Aklųjų draugijos rūmai (dab. Taikos pr. 6a). Abejus rūmus suprojektavo architektas Stasys Kudokas.
Mindaugas Balkus
[1] Kauno miesto planai XIX a.–XX a. I pusė. Sud. N. Ambraškienė, V. Girčytė. Kaunas, 2007, p. 53.
[2] Ten pat, XIX a. planas.
[3] Tvirtovės alėjos likimas, Lietuvos žinios, 1932 m. spalio 20 d., nr. 240, p. 6.
[4] 1934 m. vasario 22 d. Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus atliktų žemės darbų Tvirtovės alėjoje apyskaita nr. 65-33, KAA, f. 218, ap. 1, b. 915, l. 208-224.
[5] 1939 m. kovo 1 d. privažiavimo prie VDU klinikų konstruktyvinis ir šabloninis projektas, M 1:25. KAA, f. 218, ap. 4, b. 141, l. 1.
[6] 1940 m. kovo 29 d. Kauno miesto burmistro raštas Krašto apsaugos ministerijos Kariuomenės štabui. KAA, f. 218, ap. 4, b. 141, l. 108.