Druskininkų senamiestyje esantis Maironio g. 14, 12/13[1] pastatų kompleksas – vila (Maironio g. 14) bei pastatas (Maironio g. 12/13) – išsiskiria labai turtingo kiaurapjūvės drožybos puošybos elementais. Objektai pasižymi savo buvimo vietos nuošalumu bei darnia sąveika su aplinka.
Vieta. Pastatų teritorija yra Nemuno upės dešiniajame krante, T. Kosciuškos ir Maironio g. sankryžos šiaurės rytų pusėje. Į šiaurę nuo šio lygaus reljefo sklypo – 0,32 ha vizualinės apsaugos zona, kurios plotas „užpildytas“ stambiu spygliuočių masyvu. Stačiakampio formos teritoriją iš rytų riboja panašios stilistikos vila Maironio g. 16. Komplekso pastatai yra pietinėje ir vakarinėje sklypo dalyje, be jų, teritorijoje gausu dekoratyvinių augalų, vejų, pėsčiųjų takų, išklotų šaligatvio plytelėmis.
Architektūra. Kompleksui priklausanti romantinių bruožų poilsinė vila, artima itališkų vilų stilistikai, statyta XX a. pirmojoje pusėje. Pirminė pastato paskirtis – svečių namai (vad. vila „Imperialo“), po 1991 m. atliktos objekto rekonstrukcijos, įrengtas 3-iasis „Dainavos" sanatorijos korpusas, pritaikytas apgyvendinti turistus.
Pastatas - medinis, pjautinių rąstų, iš lauko pusės horizontaliai ir vertikaliai apkaltas dailylentėmis, dažytomis dramblio kaulo spalvos aliejiniais dažais, iš vidaus – tinkuota ant balanų, pamatai akmens betono, raudonų plytų, tinkuotas cokolis, ganėtinai aukštas, stogas gegninis, dvišlaitis, dengtas cinkuota skarda ir dažytas. Vila – asimetriško, skaidyto tūrio ir dinamiškos kompozicijos, stačiakampio plano, su dviem pietinėje ir vakarinėje pastato pusėse esančiais centriniais rizalitais, kuriuos vainikuoja trikampiai frontonai. Pirmojo aukšto rizalito šonuose – žemos galerijos; rytinė vilos dalis dviejų aukštų, vakarinė – vieno, vakariniame šone esantis bokštelis – triaukštis, rūsys po šiaurine pastato dalimi. Vilos patalpos abiejuose aukštuose išdėstytos koridorine sistema, abipus praėjimo (koridoriaus), pietvakarinėje dalyje yra du balkonai, taip pat didelė pusiau atvira veranda su laipteliais. Gerokai mažesnės verandos pietrytinėje ir šiaurinėje pastato dalyse, šiaurės rytinėje - trijų laiptatakių (maršų) laiptinė. Puošniausi pietų (pagrindinis – orientuotas į Maironio g.) ir vakarų vilos fasadai, gausiai dekoruoti rusiškuoju stiliumi: ažūriniais ornamentais, pjaustinėtomis pokarnizinėmis lentomis, rankšluostinių dekorą (profiliuotų formų, puoštų kontūriniu raižymu) imituojančiais sandrikais su abipus langų esančiais piliastrais. Prieangių tvorelių ir prielangių ornamentika kartoja gretimos vilos (Maironio g. 16) dekorą.
Tame pačiame sklype esantis dar vienas minimam kompleksui priklausantis medinis, iš išorės horizontaliai apkaltas dailylentėmis pastatas, su šiuo metu įrengtomis „Dainavos“ sanatorijos administracijos patalpomis, anksčiau buvo vila. Objekto, taip pat datuojamo XX a. pirmąja puse, architektūra būdinga kurortiniams pastatams.
Tai vienaaukštis, stačiakampio plano, simetriškos kompozicijos namas, kurio pagrindinis (vakarinis) fasadas orientuotas į T. Kosciuškos g. Vakarinis ir rytinis fasadai – simetriškos kompozicijos, su centre įstiklintomis verandomis. Jų frontonai puošti eglutės dekoru raižytomis lentelėmis. Pro šias verandas, palypėjus laiptukais (dėl aukšto cokolio), patenkama į pastato vidų. Išilginė kapitalinė siena ir dvi skersinės sienos dalija planą į šešias panašaus dydžio patalpas. Galiniai fasadai orientuoti į šiaurę ir pietus. Prie pietinio fasado glaudžiasi veranda, prie šiaurinio – nedidukas priestatas ir veranda, kurios langai itin smulkaus skaidymo. Kiti pastato langai puošti drožinėtais sandrikais.
Vertinimas. Vilų kompleksas yra vertingas kultūrinio, pažintinio ir poilsio turizmo plėtros požiūriu, architektūrinėmis formomis, tūriu, vykdoma veikla bei nepakitusia funkcija, be galo harmoningai įsiliejantis į aplinką. Nors kultūros paveldo objektų teritorija iš vakarų, kitoje T. Kosciuškos g. pusėje, ribojama monolitinės sanatorijos „Belorus“, tačiau pavienių medžių masyvai tarsi atskiria ir apsaugo pastatus nuo sunkaus monolito, suteikia jiems kameriškumo bei kuria jaukaus, pirminio kurorto dvasią.
Viltė Migonytė
[1] Pirmą kartą kompleksas įtrauktas į saugomų paminklų sąrašus LTSR KM kolegijos nutarimu 1982 m., o 1999 m. gruodį Valstybinės paminklosaugos komisijos aprobuotu raštu įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.