Kauno Panemunės tiltas per Nemuną

Adresas: Kauno m. sav., Kauno m.

Pirmąjį laikiną medinį tiltą per Nemuną Kaune tarp Panemunės ir Šančių buvo pastačiusi vokiečių kariuomenė 1915 m. 1916 m. šį tiltą nunešė ledonešis, tada žemiau pradėtas statyti pastovus tiltas. Tiltą sudarė septynios lengvo tipo, po 37 m ilgio santvaros ant medinių atramų. Tiltą medinėmis santvaromis reikėjo nuolat remontuoti, skirti daug lėšų jo priežiūrai.

Vokiečiams kraustantis iš Lietuvos tilto priežiūrą ir apsaugą perėmė Lietuvos kariuomenė, ji už tiltą sumokėjo 133 944 markes ir 73 pfenigus. Tačiau šis tiltas buvo nestabilus ir 1927 m. apie 50 m aukščiau senojo tilto pradėtas statyti naujas, metalinis, tiltas. Pastatyti betoniniai taurai, į kuriuos perkeltos senojo tilto santvaros. Tiltą statė ne tik civiliai, bet ir Lietuvos kariuomenė. Statybos metu suspausta upė paplovė senojo tilto atramas ir per 1928 m. balandžio 1 d. pavasarinį potvynį griuvo vienas betoninis tauras, į upę vienu galu nuvirto dvi metalinės santvaros (laimei, per griūtį ant tilto buvusiems žmonėms pavyko išsigelbėti; didesnė nelaimė nenenutiko[1]). Vietoje dviejų santvarų pagaminta viena ilgesnė. Įdomu tai, kad vėliau iširusios ir sulankstytos Panemunės tilto santvaros buvo ištiesintos ir panaudotos tiltui per Mūšos upę[2] Saločiuose[3]. Sugriuvus tiltui, kol buvo pastatytas laikinas tiltas, žmonės į kitą krantą buvo keliami valtimis.

1927–1928 m. ant betoninių atramų pastatytas tiltas turėjo penkias senąsias trumpesnes ir vieną naują, kitokią, 72 m ilgio arkinę santvarą. Tilto ilgis buvo 258 m, plotis 9,5 m. Jo statyba kainavo 1 2000 000 litų.

1941 m. birželio 23 d. atsitraukianti sovietų kariuomenė tiltą susprogdino. Vokiečių okupacijos metais žmonės naudojosi laikinu pontoniniu tiltu. 1944 m. vokiečių kariuomenė susprogdino ir pastarąjį. Po karo, išvalius susprogdinto tilto likučius, ant išlikusių atramų buvo įrengtas laikinas kabantis tiltas pėstiesiems, jų vadinamas „beždžionių“ tiltu. Iki 1947 m. Panemunės gyventojai miestą pasiekdavo valtimis ir keltais. Tiltas buvo statomas 10 metų.

1957 m. atstatytas šešių angų sijinis metalinis 208 m tiltas. Gelžbetoninė, monolitinė, dėžinio skerspjūvio, su intarpinėmis sijomis (jų skerspjūvį sudaro keturios dvitėjinės sijos) perdanga buvo sumontuota ant senojo tilto atramų, jas pritaikius naujai perdangai. Masyvių, į apačią platėjančių taurų (tarpinių tilto atramų) apatinė dalis liko tokia pat, o viršus pakeistas – pažemintas; išbetonuotos atraminės aikštelės[4]

Po 55 eksploatacijos metų dauguma tilto elementų smarkiai nusidėvėjo, radosi nerimą keliančių pažaidų. 1996 m. buvo parengtas Panemunės tilto rekonstrukcijos projektas, tačiau jis nebuvo įgyvendintas.  2003–2008 m. buvo nuodugniai įvertinta tilto techninė būklė ir rekomenduota statyti naują (Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai konstatavo, kad tilto būklė bloga, aptiktos pažaidos mažina tilto keliamąją galią, kelia grėsmę tilto saugumui; ekspertai pabrėžė, kad tilto remontas neužtikrins tilto konstrukcijos tvirtumo, suremontuotas dalis reikės nuolat prižiūrėti, nebus išspręsta tilto pralaidumo problema, nes tiltas yra per siauras, todėl tikslinga statyti naują tiltą). Tiltas bus iš esmės perstatomas, todėl darbai vadinami ne rekonstrukcija, o nauja statyba. Pagal naujojo Panemunės tilto statybos techninį projektą tiltas išliks toje pačioje ašyje kaip ir dabartinis. Naujasis Panemunės tiltas bus praplatintas iki keturių eismo juostų, iš septynių atramų bus paliktos penkios, ant rekonstruotų atramų įrengta nauja plienbetoninė perdanga[5]. Atramos platinamos į abi puses (aukštupio ir žemupio). Naujojo tilto ilgis sieks 273,23 m, bendras plotis – 20,8 m, važiuojamosios dalies plotis – 14 m, šalitilčiai – po 2,25 m. Eismas tiltu automobiliams ir pėstiesiems uždarytas bei pradėti jo ardymo darbai 2012 m. birželio 4 d. Naujojo Panemunės tilto bendra statybų kaina numatoma 102 milijonai litų. Tilto rekonstrukciją planuojama baigti 2014 metų birželį.

2012 m. lapkričio 15 d. Panemunės tiltas sprogdinant padalytas į dvi dalis. Iš pradžių planuota keliamaisiais kranais nukelti vidurinę, plačiausią, tilto siją, tačiau šio sumanymo teko atsisakyti, nes paskaičiuota, kad tiltas neatlaikytų kranų svorio. Nuspręsta sijas trupinti sprogdinant. Iki šių metų pabaigos darbininkai išardys dabartinį tiltą (laukia dar penki bandymai) ir paliks tik dalį kolonų. Vėliau bus rekonstruojamos atramos, o ant jų sumontuota nauja iš plieno ir betono pagaminta perdanga. Kelių statybos inžinieriaus Henriko Kebeikio įsitikinimu, miestui strategiškai svarbus Panemunės tiltas, jei būtų tinkamai prižiūrėtas, galėjo tarnauti ir ilgiau.

Aida Sinkevičiūtė



[1] Lietuvos žinios, 1928, balandžio 2.

[2] Fokas, A. Kauno tiltai: Panemunės. Kauno tiesa, 1968, liepos 7.

[3] Kebeikis, H. Panemunės tiltas. Keturi ratai, 1998, nr. 10, p. 14–15.

[4] Henriko Kebeikio kolekcija. Lietuvos tiltų istorija ikonografijoje. Prieiga per internetą: <http://www.genealogy.lt/album/ main.php?g2_itemId=21053>.

[5] Širvinskas, T. Panemunės tiltas: sulauksime dar vienos griūties? Kauno diena, 2009, kovo 28.

Teritorijos:
Atgal į sąrašą