Mūrinė Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1933 m. Tai vienas svarbiausių neoromaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Statyti naują bažnyčią nuspręsta dar carinės imperijos valdymo metais, o darbai buvo užbaigti jau nepriklausomoje Lietuvoje: „Naujos mūrinės bažnyčios projektas buvo patvirtintas 1903 m. gruodžio 22 d. „Jo Didenybės visos Rusijos imperatoriaus“ įsaku. Bažnyčia pašventinta 1933 m. rugsėjo 24 d.“[1] Bažnyčia iškilo šalia buvusios senosios. Įdomu, kad nors naujasis statinys neabejotinai tapo miestelio puošmena bei urbanistiniu akcentu, senosios bažnyčios griovimas to meto spaudoje sutiktas su apgailestavimu. Antai „Naujoje Romuvoje“ 1938 m. architektas A. Mošinskis rašo: „šalia žavingos senoviškos Plungės bažnyčios, kuri visais atžvilgiais yra saugotina su viskuo, kas joje yra, išaugo nauja didelė bažnyčia. Senoji (vertingas architektūros paminklas), žinoma buvo pasmerkta nugriauti. Tipiškas pas mus reiškinys: augant parapijai ir esant reikalui statyti naują didesnę bažnyčią – senoji pasmerkiama nugriauti, „apiplėšiama“, dalis meno turtų neišvengiamai žūsta“[2].
Vaidas Petrulis