Druskininkų vilos V. Krėvės g. 4, 6 [1] – išlikę ir saugomi tipinės kurortinės architektūros pavyzdžiai, tačiau jau senokai praradę savo reprezentacinį statusą, ypač antroji, šiuo metu negyvenama, vila V. Krėvės g. 6.
Medinukų kompleksas stovi istorinėje kurorto dalyje, dešiniajame Nemuno upės krante. Iš rytų pusės teritoriją (0,27 ha) riboja V. Krėvės g., iš pietų, šiaurės bei vakarų – gretimi sklypai. Pietinėje pastatų teritorijos pusėje, už vieno sklypo, driekiasi pagrindinė kurorto (M.K.Čiurlionio) gatvė su sankryža, kurioje susikerta Druskininkų, M.K.Čiurlionio ir V.Krėvės g. Į vakarus nuo sklypo, šlaito papėdėje, tyvuliuoja Ratnyčėlės upė.
Abi vilos statytos 1930 m., ir labai tikėtina, jog tai to paties architekto projektai, nes objektų fasadų kompozicija, langų dėstymo dinamika, mansardas dengiančių daugiašlaičių stogų siluetas itin artimas. Objektas V. Krėvės g. 4 paskutinį kartą renovuotas 1978-aisiais. Šiuo metu vilų būklė itin prasta, o jas supanti teritorija – apleista. Kol kas apie būsimą šių kultūros paveldo objektų perstatymą (sutvarkymą) bei paskirtį jokių duomenų nėra, tačiau tikėtina, kad pastatai bus pritaikyti gyventi.
Pirmoji medinė vila (V. Krėvės g. 4) yra dviejų aukštų, apkalta žalsvai dažytomis medinėmis lentelėmis (polangiai vertikaliai ir eglute, kita sienų dalis – horizontaliai). Pastato planas artimas kvadratui, pamatai betoniniai, juostiniai, stogas daugiašlaitis, mansardinis, dengtas skarda. Beveik simetriškuose rytiniame ir vakariniame fasaduose, virš prieangių, įrengti balkonai, pastatui teikiantys grakštumo bei lengvumo įspūdį. O pietinis ir šiaurinis fasadai asimetriški. Rytiniame fasade yra vienos, o vakariniame – dvejos durys, atsarginiai įėjimai į pastatą įrengti šoniniuose šiaurės ir pietų pusės fasaduose. Viloje komponuoti skirtingų dydžių langai, tačiau ši iš pažiūros nepreciziška kompozicija paįvairina pastato fasadų ritminę raišką.
Kita medinė vila „Oazė“ (V. Krėvės g. 6) taip pat dviejų aukštų, apkalta rusvai dažytomis medinėmis lentelėmis, sukomponuotomis identiškai pirmam pastatui. Objekto planas – stačiakampis, pamatai betoniniai, juostiniai, stogas sudėtinis, kryžiaus formos, pusvalminis, dengtas skarda. Vilos fasadai simetriškos ar artimos simetriškai kompozicijos: šiaurinis ir pietinis bei rytinis ir vakarinis fasadai tapatūs. Rytų ir vakarų pusės fasaduose, virš prieangių, buvo balkonai, pastarųjų turėklai neišlikę, o šiauriniame ir pietiniame fasaduose įrengti tik prieangiai, išryškinantys centrines fasadų dalis su iškelta antro aukšto dalimi. Šio aukšto šonuose esančios dalys artimos įstiklintoms verandoms. Kaip ir pirmojoje viloje, pastate iš visų pusių yra (keturi) įėjimai, langai išdėstyti skirtingai, jie suteikia fasadams žaismingumo.
Esamoje aplinkoje objektai savo medžiagomis, formų raiška bei aukštingumu dera vienas su kitu ir nors yra tipinės architektūros, be įmantrių puošybos elementų, tai vieninteliai tokios struktūros pastatai visoje istorinėje kurorto teritorijoje.
Viltė Migonytė
[1] Kultūros vertybių kodai: S1064, S1065. Abu objektai į kultūros vertybių apsaugos registrą anksčiau įtraukti nebuvo. Pirmą kartą pastatams vertybės statusas suteiktas 2005 m. kovą.