Vieta. Lietuvos karių kapai yra Kauno miesto pietinėje dalyje, Nemuno dešiniajame krante, Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Kapinės įsiterpusios į miesto parko – Aukštųjų Šančių ąžuolyno, besidriekiančio Nemuno viršutine terasa ir šlaitais, teritoriją. Vakarinėje pusėje jas supa sodybinio tipo užstatymas.
Pirminio įėjimo takas Aukštųjų Šančių karių kapines dalija į dvi dalis: šiaurinę, kurioje yra trys memorialai (Lietuvos karių, Sovietų Sąjungos karių, Vokietijos karių) ir dvi originalios kapavietės (Dariaus ir Girėno bei R. Stankevičiaus), pietinę – sunykusią ir apleistą trijų laidojimo arealų (Rusijos karių, Antrojo pasaulinio karo belaisvių – sovietinių karių ir Sovietų Sąjungos vidaus kariuomenės dalinių bei jų artimųjų kapų). Lietuvos karių kapai yra šiaurinėje vizualiai sutvarkytoje kapinių dalyje.
Istorija. Aukštųjų Šančių karių kapinės buvo įsteigtos 1891 m. carinės armijos kariams laidoti. Per Pirmąjį pasaulinį karą kapai apleisti. 1923–1924 m. atskirame sklype laidoti žuvę ir mirę Lietuvos kariuomenės kariai. 1941 m., prasidėjus Vokietijos ir Rusijos karui, kapinių rytinėje dalyje pradėti laidoti Vermachto kariai. Apie 1943 m. vokiečiai kapines išplėtė rytų kryptimi, buvusios Lietuvos kariuomenės šaudyklos vietoje. Nuo 1944 m. šiaurinėje kapinių dalyje pradėti laidoti SSRS armijos kariai, jų kapai pradėti steigti iškart po karo. 1945–1953 m. kapinės buvo pertvarkytos, o po kelerių metų neprižiūrimi vokiečių kapai sulyginti su žeme. Teritorija už kapinių apsodinta liepomis. 1950 m. kapines užtvėrus, vokiečių dalis liko kitoje tvoros pusėje, kaip miškelis. 1973 m. Kauno vykdomajame komitete pirmą kartą iškeltas klausimas dėl Aukštųjų Šančių karių kapinių memorialinės dalies teritorijos rekonstrukcijos. Po metų LTSR Ministrų Taryba leido Kauno vykdomajam komitetui užsakyti kapinių rekonstrukcijos projektą. 1974–1983 m. buvo atliekama antroji kapinių rekonstrukcija. Pagrindinis jai keltas tikslas – išaukštinti tarybinius karius. Į vokiečių kapų sklypą kapinių pagrindiniame plane buvo žiūrima kaip į želdinių plotą. 1975 m. per vokiečių karių sklypą už tvoros iškastas melioracijos griovys. 1983–1985 m. tarybinių karių kapų plotas, besiorientuojant į tam metui būdingą sovietinės armijos pompastiką, vizualiai išplėstas pietų kryptimi, suprojektuotos net dvi aikštės. Ryšiui tarp jų sustiprinti prie pagrindinio tako, šalia vokiečių karių kapų sklypo, išdėstytos plokštės su žuvusių Raudonosios armijos kareivių pavardėmis. Šis sklypas po antrosios rekonstrukcijos jau buvo traktuojamas kaip tarybinių karių kapai. 1997 m. Lietuva ir Vokietija pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl vokiečių karių kapų tvarkymo ir tuomet imta gauti lėšų vokiečių palaikų ekshumacijai bei perlaidojimui.
Per pastarąjį penkmetį kapinėse pastatyta daug naujų paminklų, pakeisti ir restauruoti antkapiai, apgenėti šalia didžiojo tako augantys medžiai, o labiausiai pertvarkytas sklypas už melioracijos griovio. Kiekvieną dieną šis kapinių parkas virsta vis išraiškingesne, estetiškai tvarkingesne ir išvaizdesne Aukštųjų Šančių dalimi. Gyvosios gamtos kampelio erdvė, kapinių zonų vešlios gyvatvorės formuoja dvejopą funkciją: rekreacinio kraštovaizdžio ir tiesioginės paskirties.
Paminklai. Aukštųjų Šančių karių kapus puošia ne vieno žymaus Lietuvos menininko mažosios architektūros kūriniai: Dariaus ir Girėno kapas 1968 m. sutvarkytas pagal architektų A. ir V. Nasvyčių projektą, lakūnų didvyriškumą įprasminanti stela (autorius skulptorius V. Mačiuika), priklaupusio „Kario“ ir „Motinos tėvynės“ skulptūros (kompozicijos autoriai skulptorius K. Bogdanas ir architektas V. Mačys) ir kt.
Viltė Migonytė
Literatūra:
1. Tamakauskas, Z. Kodėl mums turėtų būt brangios Kauno senosios kapinės? XXI amžius, 2004, liepos 30, Nr.57 (1206).
2. Prieiga per internetą [2012 m. gruodžio 11 d.]:
http://www.kpd.lt/failai/LKK_sprendiniai_aiskinamasis%20rastas.pdf.