Kitapus Teisingumo ministerijos iškilęs biurų pastatas, skirtas draudimo bendrovei „Lietuvos Lloyd“, suteikė L. Sapiegos gatvei solidumo bei sostinės centrinei daliai būdingą urbanistinį mastelį. Tiesa, statinį pasirinkta statyti ne šalia K. Donelaičio gatvės, tačiau kiek atitraukus į L. Sapiegos g. gilumą. O vizualiai svarbaus kampinio sklypo, tuo metu priklausiusio „Žukausko įpėdiniams“, formavimas buvo užbaigtas tik sovietmečiu – 1982 m. čia iškilo Žemėtvarkos institutas.
Nors statytas ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, vykstant spartiems architektūros modernizacijos procesams, „Lloyd“ biuras išlaiko to meto Kauno reprezentacinei architektūrai būdingą monumentalumą bei klasikinę tektoniką. Vis dėlto įdomu atkreipti dėmesį į pirmo ir antro aukšto planavimą – patalpų neskaido nešančiosios sienos. Salė, biuro darbuotojų stalai, direktoriaus kabinetas atskirti lengvomis pertvaromis. Tai gana modernus sprendimas. Trečias aukštas buvo projektuotas kaip itin prabangus gyvenamasis būstas su dviem miegamaisiais, kambariu tarnaitei bei stogo terasa. Pusrūsyje planuotos įvairios patalpos: valgykla, butai sargui ir kurjeriui, archyvas, slėptuvė bei kitos smulkesnės patalpos.
Arno Funko projektuotą pastatą neabejotinai galime priskirti prie svarbiausių šio funkcinio tipų objektų tarpukario Lietuvoje. Svarbu, kad apie tarpukario statybos tendencijas liudija ne tik pastato eksterjeras. Ir interjere vis dar yra nemažai išlikusių autentiškų detalių (vieną iš tokių fragmentų galime matyti ir išorėje – tai langas su „Lloyd“ kompanijos simbolika).
Vaidas Petrulis