Tradicinis aukštaitiškas gyvenamasis namas (gryčia), statytas 1936 m. Planas būdingas dvigaliam aukštaitiškam namui: pastato centre – priemenė, viename gale seklyčia, kitame – gryčia. Yra keli tradicinio planavimo pakitimai: atsiradusi virtuvė vietoje kamaros (atitverta nuo priemenės) bei nuo seklyčios atitvertas sandėliukas. Be to, pristatytas ūkinis įėjimas (priestatėlis). „Paradinis“ įėjimas įrengtas su „gonkomis“ (prieangiu). Svarbiausia gyvenamojo namo patalpa laikoma gryčia su didele duonkepe krosnimi. Duonkepė krosnis daugiafunkcinė – joje virė valgį, kepė duoną, ja apšildė patalpą, ant jos miegodavo. Gyčioje vykdavo šeimos gyvenimas. Kitame gale – seklyčia. Šiame name seklyčia nešildoma, joje nėra krosnies. Dažniausiai ši patalpa naudota svečiams priimti, joje stovėjo geresni baldai. 1979 m. name dar buvo išlikęs tradicinis baldų sustatymas, interjeras, tikėtina, mažai pakitęs (tuo metu namas priklausė Jonui Giriūnui). Tiek gryčioje, tiek seklyčioje ties langais stovėjo stalai, o pasieniais – suolai. Lovos statytos palei kitą sieną, toliau nuo durų.
Eligijus Juvencijus Morkūnas
Literatūra:
Bertašiūtė R., et al. Vakarų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra. Vilnius: Etninės kultūros globos taryba, 2008.