Aukštaitiškas gyvenamasis namas (gryčia) statytas XX a. 3 dešimtmetyje. Priklausė ūkininkui, valdžiusiam 14 ha žemės. Namo ilgis 16 m., plotis 6 m. Tipiškas dviejų galų su priemene namas, būdingas visai Aukštaitijai. Paprastai gryčia ir priemenė turėjo pastovią paskirtį, o antrasis namo galas galėjo būti naudojamas kaip antroji gryčia (gyvenamoji patalpa), kamara (daiktų ir maisto podėlis) arba seklyčia (švari patalpa). Šiame name antrasis galas – kamara. Ji padalyta į tris patalpas (kamara ir dvi kamarėlės). Gryčios patalpoje stovinti krosnis didelė, joje virė valgį, ja apšildė patalpą, ant jos miegodavo. Gryčioje šeima daugiausia ir praleisdavo laiko. Priemenė (šiame krašte vadinama „nameliu“) su pertvara. Name dvejos laukinės durys: per vienas patenkama į prieangį („gonkelius“) ir „gerąjį“ kiemą, kitos veda į „blogąjį“ (čia dar pristatytas prieangis). 1980 m. gryčioje buvo išlikęs tradicinis interjeras, namas priklausė D. Kupčiūnui.
Eligijus Juvencijus Morkūnas
Literatūra:
Bertašiūtė, R. et al. Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra. Vilnius: Etninės kultūros globos taryba, 2009.