Fridos Arkusienės gyvenamojo namo projektą inžinierius L. Zimanas parengė 1939-aisiais. Statybos leidimas išduotas tų pačių metų rugsėjį[1]. Įdomu atkreipti dėmesį, kad autorius buvo paruošęs bent keturis fasado variantus, kurie varijavo nuo gana monumentalaus, artimo istorizmui, iki visiškai modernaus – plokščiu stogu. Pasirinktas tarpinis, architektūriniu požiūriu paprasto namo su šlaitiniu stogu variantas.
Būta ir daugiau variantų. 1934 m. architektas Leonas Ritas buvo parengęs krautuvių rekonstrukcijos projektą[2] (kaip atrodė krautuvės, galima spėti iš 1931 m. vitrinų praplėtimo projekto[3]), tačiau 1934-ųjų sumanymas, matyt, nebuvo įgyvendintas. Iki atsirandant naujajam pastatui, 1938 m. architektas Jokūbas Peras buvo suprojektavęs vitrinas ir vartus[4], ir šis pavyzdys mus plačiau supažindina su to meto vitrinų projektavimo tendencijomis.
Namas penkių aukštų. Pirmas aukštas skirtas parduotuvėms; čia matome dideles vitrinas ir atskirus įėjimus. Kituose aukštuose įrengti butai. Penktas aukštas mansardinis. Fasadas atgręžtas į Laisvės alėją, tarpai tarp skirtingų aukštų langų atskirti nedideliais karnizais, laiptinė prijungta prie namo kairės pusės, vientisas laiptinės langas tęsiasi per tris aukštus. Rūsyje įrengtos slėptuvės ir katilinė su angline[5]. Iš kairės ir dešinės namas ribojosi su dviem dviaukščiais statiniais.
Pastatas mūrinis, statytas iš tuščiavidurių 6 ir 8 cm storio plytų[6]. Cementas bei armatūros geležis naudota slėptuvių gelžbetoninėms perdangoms, antro, trečio, ketvirto aukštų kolonoms, fasado sienoms bei langų sąramoms. Stogas dengtas skarda. Cinkuota skarda taip pat naudota palangėms, lietaus latakams, stoglangiams bei kitoms smulkioms skardinėms dangoms[7].
Originalus pastato projektas buvo didesnis negu pastatytas namas, siekta prie pastarojo prijungti ir kitame sklype esantį pastatą, tačiau šios idėjos atsisakyta. 1940 metų rugpjūčio mėn. uždengtas namo stogas, po kelių mėnesių baigti įrengti butai. Dabar namo pirmame aukšte įsikūrusi drabužių parduotuvė.
Laura Spranaitytė