Prekybos instituto Klaipėdoje projektas

Iki Klaipėdos kraštui atitenkant Vokietijai, sparčiai modernėjo miesto dalis Smeltė: ketvirtajame dešimtmetyje čia suplanuotas ir pradėtas statyti gyvenamųjų namų mikrorajonas[1], buvo paskelbtas antros katalikų bažnyčios statybos konkursas, 1938 m. pradėta statyti Amatų mokykla, kuri laikyta „didžiausia Pabaltijy“[2]. Kitoje Spitzhuterio g. (dab. Jurginų) pusėje buvo suplanuota pastatyti ir dar vieną mokymo įstaigą – Prekybos institutą.  

Institutas Klaipėdoje pradėjo veikti 1934 m., tačiau be jam pritaikytų patalpų: „Steigėjai neturėjo galimybių per trumpą laiką išspręsti studijoms pritaikytų patalpų statybos ar jų įrengimo klausimo, tačiau jau rengiant lietuviškosios Vytauto Didžiojo gimnazijos statybos Klaipėdoje projektą buvo numatyta, kad čia iš pradžių vakarinėje pamainoje dirbs ir steigiamos aukštosios mokyklos studentai. Beje, pats E. Galvanauskas [Prekybos insituto steigėjas] buvo šios gimnazijos rūmų statybos komisijos pirmininkas, rūpinosi pastato įrengimu ir, kaip liudija išlikęs jo laiškas, net patalpų apipavidalinimu. Steigiamam institutui tų patalpų neužteko, netiko ir numatytas laikas, todėl imta jų ieškoti nuomai ir kitose miesto vietose. Pažymėtina, kad darbo organizavimas tokiomis sąlygomis nebuvo palankus administracijai ir studentams, tačiau studijos buvo pradėtos“[3].

Nors savo tūriu statinys būtų buvęs gerokai kuklesnis už netoliese kylančius Amatų rūmus, tačiau mokymo įstaigą planuota įrengti pagal naujausius to meto reikalavimus, moderniai, atsižvelgiant į kaimyninių šalių patirtį. Antai Švietimo ministerijai motyvuojant dėl mokyklos dydžio pastebima: „Reikalui esant, kubatūrą galima būtų sumažinti, tačiau, atrodo, kad, norint turėti normalias studijų sąlygas, ji tokio dydžio būtų reikalinga, nes, pav., Karaliaučiaus Aukštoji Prekybos mokykla yra net didesnės kubatūros, nors joje nėra technologijos laboratorijos, tuo tarpu studentų skaičius tas pats – 150–200 žmonių“[4]. Be mokyklos funkcijai būtinų patalpų (auditorijų, chemijos ir technologijos labaratorijų, salės ir kt.), mokykloje dar planuota įsteigti muziejų. Derėtų pastebėti, kad projektas nebuvo pigus. Planuota, kad pastatyti mokyklą kaštuos 1 072 300 Lt[5].

Architektūriniai sprendimai – tradiciniai statybos būdai ir medžiagos, solidžios formos šiek tiek papildytos modenistinės stilistikos elementais – būdingi šiam laikotarpiui. Įdomu, kad projektuojant sąmoningai galvota apie darną su aplinkiniais statiniais: „Dominuojanti centrinė pastato dalis architektūriniai suderinta su Amatų Mokyklos Rūmų ir projektuojamos bažnyčios stilium“[6]. Bažnyčią ir mokyklas būtų jungęs Spitzhuterio gatvės trasoje suformuotas skveras[7]. Tačiau platūs užmojai modernizuoti Smeltę nebuvo įgyvendinti. Šiandien šioje vietoje matome tik Amatų rūmų pastatą bei keletą daugiabučių gyvenamųjų namų. Institutas vėliau persikėle į Šiaulius, kuriuose pagal to paties architekto projektą 1940 m. pagaliau buvo pastatytas naujasis Prekybos instituto pastatas.

Vaidas Petrulis