Pirmoji Šv. Mikalojaus stačiatikių cerkvė Telšiuose buvo pastatyta 1867 m. Vilniaus kalnelyje, nugriautos medinės katalikų bažnyčios ir senųjų miesto kapinių vietoje. Tai sukėlė didelį vietos gyventojų pasipiktinimą. Prasidėjo bruzdėjimai, buvo teikiamos peticijos carui. 1932 m., jau Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo tribunolo sprendimu, sumokėjus kompensaciją, cerkvė perduota katalikams, o 1935 m. stačiatikių bendruomenė įsigijo sklypą šiaurinėje miesto dalyje ant kalvos ir sudarė sutartį su Kaune gyvenančiu architektu V. Kopylovu dėl naujos cerkvės projekto parengimo. Originalų architekto kubistinio stiliaus sprendimą galima sieti su jo studijomis Prahoje (Politechnikos institutą baigė 1933 m.), kuri buvo vienas šio architektūrinio stiliaus centrų Europoje.
Planinės struktūros pagrindas – kvadratas, ant kurio formuojamas kubo formos tūris (10x10x10 m), vainikuotas svogūniniu kupolu ir apjuostas masyviu, laužytu, kubizmo stiliui būdingu karnizu. Tokiu pat laužytu, į viršų platėjančiu karnizu apjuosti ir žemesni už pagrindinį tūrį apsidės ir prieangio priestatai rytinėje ir vakarinėje pastato dalyje. Lygias, baltai dažytas sienas skaido siauros langų angos. Į cerkvę perkeltas XIX a. trijų aukštų ikonostasas iš likviduotos cerkvės.
Pokaryje interjere įrengtas architektūrinei erdvei svetimas balkonas, apie 2000 m. naujai perdengtas stogas, sutvarkyti langai ir elektros instaliacija. Labai retas kubizmo stiliaus architektūros objektas Lietuvos architektūroje, o tokio stiliaus panaudojimas sakralinės paskirties objekte apskritai yra unikalus[1].
Marija Drėmaitė