Sodyba nedidelė, priklausė neturtingam ūkininkui. Ją sudaro tik gyvenamasis namas (troba), tvartas su daržine, kurie telpa po vienu stogu, ir rūsio pastatėlis. Trūksta tokių tradicinių pastatų kaip svirnas, klojimas, daržinė. Erdvė tarp ūkinių pastatų formuoja „blogąjį“ (ūkinį) kiemą. Arčiausiai gyvenamojo namo įrengtas rūsys, kuriame laikyti šakniavaisiai, podėliui. Paprastai žemaitiškuose rūsiuose būdavo kelios patalpos (patalpa su akmenimis grįstomis duobėmis, skirta daržovėms, kamaraitė – namų apyvokos daiktams laikyti). Ties įėjimu būdavo pastogė (lėpis). Sodybos gyvenamasis namas nuo ūkinio kiemo aptvertas tvora, šalia namo tradiciškai užsodintas gėlių darželis, kuris irgi atitvertas tvorele. Gyvenamąjį namą supa didelis sodas. Į namą patenkama per prieangį, apsodintą vynuogėmis, kas gan reta Žemaitijos sodybų apželdinime. Namas statytas apie 1937 m. Tai dviejų galų žemaitiška troba su gan išplėtotu planu: name yra devynios patalpos. Kai kurios iš jų vadintos „stuba“ ar „stubike“ – Suvalkijos gyvenamųjų namų įtaka. 1951 m. sodyba priklausė Izidoriui Bartušiui.
Eligijus Juvencijus Morkūnas