Namo, stovinčio vakarinėje aikštės išklotinėje, žemė nuo XV a. priklausė Kauno bernardinų vienuolyno kompleksui. Manoma, kad šioje vietoje ar neteloliese galėjo stovėti Kauno pinigų kalykla, veikusi 1664 – 1666. XVIII a. II-oje pusėje ji jau stovėjo apgriuvusi. XVIII a. pb. sklypas su griuvėsiais išnuomotas miestiečiui Rimašauskui, kuris čia pastatė medinį ir mūrinį namus. XIX a. vid. čia stovėjo 2 mediniai namai priklausantys bajorui Faskevičiui.[1] XIX a. pb. naujas savininkas Grinčelis pastatė dar 2 mūrinius pastatus. XX a. pr. prie Rotušės a. kraštinės fiksuojamas medinis namas, už jo – 2 vienaukščiai mūriniai siauri, gyvenamieji namai.[2] 1913 m. valda su pastatais perėjo prelatui P. Januševičiui. Pirmojo pasaulinio karo metu statiniai buvo apgriauti. P. Januševičius šį nekilnojamąjį turtą užrašė Žemaičių dvasinei seminarijai.
1924 m. pagal architekto A. Gordevičiaus paruoštą projektą, abu mūriniai namai sujungti į vieną ir užstatytas antras aukštas.[3] 1925 m. čia apsigyveno iškilios tarpukario asmenybės – ekonomistas, Lietuvos banko valdytojas prof. V. Jurgutis, prof. A. Smetona – ji e gyveno antrame aukšte. Prof. P. Kuraitis ir J. Kačerauskas dalijosi pirmo aukšto butais. Pastatas ir žemė priklausė dvasinei seminarijai.
Namas mūrinis, 2-jų aukštų, be rūsio, įrengta tik nedidelė duobė daržovėms, tinkuotas išorėje ir viduje, netaisyklingos stačiakampio formos, pamatai juostiniai. Namo rytinis fasadas turi neobaroko bruožų, vakarinis – užsibaigia erkeriu su įlenkta stogo bokšto smaile. Rytiniame fasade suprojektuotas segmentinis frontonas, centrinis trijų dalių arkinis langas, pusapskritė sferinė niša (gal būt numatyta skulptūrai ar kitam dekoro elementui).
1996 m. viduje dar stovėjo rudų ir žalių glazūruotų koklių krosnys, buvo išlikusios kelios autentiškos filinginės durys su bronzinėmis rankenomis, laiptinėse – šešiakampės metlacho plytelės.
Raimonda Rickevičienė