Kauno magistrato aktų knygose Palangos gatvės arba „skersgatvio į Nemuną“ užstatymas minimas nuo XVII a. pradžios. Šiame rajone gyveno smulkūs miesto amatininkai – kailiadirbiai, audėjai, žvejai, tekintojai. Todėl ir užstatymas formavosi ne mūrinis kaip Rotušės aikštėje ar Vilniaus gatvėje, kur gyveno turtingesni miestiečiai, o medinis, laisvesnio planavimo bei medinio užstatymo, susiklosčiusią valdų posesijinę struktūrą galima atsekti iki dabar.
Ši valda ir namas susiformavo iš 2 atskirų dalių – šiaurinė valdos dalis atskilo iš Palangos g. 16 paveldėjimo keliu, pietinė pusė – susiformavo pardavus sklypo Palangos g. 12 neužstatytą šiaurinę dalį. 1865 m. sudegus mediniams namams prie Palangos g. 16, keturi valdos savininko palikuonys turėjo pasidalinti turtą. Pietinę sklypo dalį prie Palangos gatvės Vigdoras Okmianskis atidavė seseriai Etkai Ginzbergienei – 55 kv. sieksnius (1kv. sieksnis – 4,5 kv. m). 1796 m. ir 1843 m. ši vieta žymima tuščia. Taip prie Palangos gatvės susidarė nauja posesija.
1867 m. Etka Ginzbergienė prašo leidimo pagal patvirtintą projektą pastatyti mūrinį, dviejų aukštų gyvenamąjį namą.[1] Pastatas buvo suprojektuotas su įvažiavimo broma iš Palangos gatvės, pirmame aukšte numatytos prekybinės patalpos, antrame – butas. Kieme taip pat numatytas mūrinis fligelis. Tačiau buvo pastatytas tik vienas aukštas namo prie gatvės. Taip buvo pastatyta šiaurinė namo Palangos g. 14 dalis. Pietinę mūrinio namo dalį pastatė 1869 m. Pinchusas Kliačko[2]. 1869 m. buvo patvirtintas mūrinio vieno aukšto namo, mūrinio svirno kieme ir mūrinio sandėlio projektas, kurio autorius inž. A. Legeckis, tačiau savininkas pastatė mūrinį, dviejų aukštų pastatą.
XIX a. pabaigoje iš abiejų savininkų namus ir sklypą įsigijo C. Ipas, kuris 2 sklypus sujungė į vieną. 1903 m. valdos situacijoje fiksuojamas mūrinis, dviejų aukštų gyvenamasis namas (statytas 1869 m.) ir mūrinis vienaukštis (statytas 1867 m.)[3].
1913–1934 m.šį nekilnojamą turtą valdė M. ir M. Hochenbergai. 1928 m. abu mūriniai pastatai pagal civilinio inžinieriaus E. Fryko projektą buvo apjungti į vieną dviaukštį pastatą.[4] 1930 m. įvertinimo akte, savininkas M. Hochenbergas rašo: “mano senas namas susidėjo iš dviejų pusių, vienoj pusėj buvo du aukštu, kitoj vienas. Pristatydamas ir prie antros pusės antrą aukštą pasirodė, kad visas namas yra supuvęs ir todėl turėjau visą namą sugriauti ir iš naujo pastačiau naują dviejų aukštų namą. Visi butai įrengti su visais patogumais.“Atliekant šiuos darbus buvo pagilintas rūsys po namu centrinio šildymo įrengimui, tarp atskirų pirmo aukšto dalių padarytas betoninis perdengimas, po kuriuo įrengtas įvažiavimas į kiemą.
1938 m. nugriauti buvę valdoje mediniai sandėliai ir suprojektuoti nauji mūriniai pagal J. Segalausko brėžinį. 1939 m. pagal inž. R. Steikūno brėžinį prie namo Palangos g. 14 iš kiemo pusės pristatytas trečias aukštas. Tokiu būdu 1928 m. dveji XIX a. vid. namai apjungti į vieną pastatą, senuosius statinius skyrusi įvaža įrengta toje pačioje vietoje, kaip ir XIX a. 1928 m. pastatyto fasado asimetrija nusako, kad statinys sujungtas iš dviejų anksčiau čia egzistavusių namų.
Raimonda Rickevičienė