Buvusi Lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija

Sudėtingi diplomatiniai Lietuvos Lenkijos tarpvalstybiniai ryšiai Pirmosios Respublikos laikotarpiu lėmė, jog Lietuvos valdžia įtariai stebėjo lenkų tautinės mažumos veiklas Lietuvos valstybėje. Polonizacijos baimė tuometėje lietuvių inteligentijoje  įtakojo griežtesnę politinės lenkų veiklos kontrolę, o taip pat lėmė išskirtinį valdžios dėmesį ir į kultūrinius ar visuomeninius šios tautinės mažumos veiksmus. Nepaisant sudėtingo politinio konteksto, vos metai po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, 1919 m. Kaune įkuriama privati lenkų gimnazija[1]. 1927 m. pradėta ruoštis naujo gimnazijos pastato statybai – specialiai šiam tikslui įsteigtos akcinės bendrovės „Dompol“ sklype[2]. 1928 m. Statybos inspekcija prie Vidaus reikalų ministerijos patvirtino pastato projektą. 1929  m. įstaigai suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas, o 1931 m. – užbaigti statybos darbai[3].

Vieno žymiausių tarpukario architektų Edmundo Alfonso Fryko suprojektuota mokykla – charakteringas Pirmosios Respublikos laikotarpio istorizmo stilistikos pavyzdys. Mokyklos pastatas įkomponuotas Vytauto prospekto ir Miško gatvių sankirtoje. Triaukštis kampinis gimnazijos pastatas monumentaliomis formomis ir tūriais dominuoja tiek Vytauto prospekto, tiek Miško gatvių panoramose, darniai papildydamas urbanistinį šios miesto dalies vaizdą. Gimnazijos pastatas netaisyklingo plano. Vidinės erdvės – klasės, biblioteka, mokinių rūbinės – išsidėsto palei koridorius šiaurinėje ir rytinėje pastato dalyse. Mokykla suprojektuota su erdve gimnastikos sale, už kurios – sandėlis, suprojektuotas kaip atskiras statinys. Pagrindinis įėjimas – tarsi centrinė pastato ašis – kerta vestibiulį, vieną iš koridorių ir veda į moterims skirtą erdvę priestate: „Fronto durys atsiveria į oro pusę, bet tambūro – vidaus pusę[4]”.

Pagrindinis pastato eksterjero akcentas – renesansinės stilistikos atikai,  apjuosti dekoruotais frontonėliais ir bokšteliais. Šiose dekoro elementuose istorikė Jolita Kančienė įžvelgia būtent lenkų renesanso formoms būdingą stilistiką[5]. Taigi, naujasis gimnazijos pastatas atliko ir simbolinę lenkiškos kultūros reprezentanto funkciją tarpukario Kaune. Lenkų gimnazija uždaryta 1940 m., sovietams okupavus Lietuvos Respubliką.

Kristina Endriukaitytė