„Drobės“ bendrovės direktoriui Juozui Daugirdui statytas gyvenamasis namas – vienas vėlyviausių iškilaus tarpukario Lietuvos architekto Vladimiro Dubeneckio darbų, bylojančių apie šio klasikinės mąstysenos autoriaus posūkį link moderniosios architektūrinės kalbos. Statinys neabejotinai praturtina unikalią Kauno tarpukario daugiabučių gyvenamųjų namų kolekciją. Gaila, tačiau šiuo metu buvęs prabangus, unikalios kaunietiškojo modernizmo architektūros objektas stipriai apleistas.
Pastato statybos pradėtos 1930 m., nugriovus sklype esančius senus pastatus. Po metų darbai buvo baigti. Pirmajame aukšte įsikūrė prekybinės patalpos, antrajame-ketvirtajame aukštuose – šeši prabangūs butai (po du kiekviename aukšte), o penktajame aukšte-pastogėje – du kuklesni butai. Daugirdai gyveno trečiajame aukšte. 1933 m. Elenos Daugirdienės vardu gautas leidimas statyti kieme dviejų aukštų namą su garažu. Projektą parengė statybos technikai V. Kopylovas ir L. Jankovičius[1].
Objekto tūris simetriškas, formuotas apie centrinėje ašyje išdėstytas laiptines bei šiuo metu neveikiantį liftą. Reprezentacinės gyvenamosios patalpos orientuotos į Vytauto pr., o į kiemo pusę žvelgė miegamieji, ūkinės patalpos bei virtuvės iš kurių buvo patenkama tiesiai į ūkinę laiptinę[2]. Estetine prasme išsiskiria pagrindinis fasadas. Saikingi puošybiniai elementai („tautinio stiliaus“ tulpės), neužgožia modernistinės raiškos. Ypatingai modernus ir vizualiai patrauklus elementas – juostiniai erkerių langai, kurie „kaip ir didžiulių pirmojo aukšto vitrinų įrengimas, buvo nemažas techninis pasiekimas to meto Lietuvoje”[3].
Sovietmečiu namą nacionalizavus, pirmajame aukšte įsikūrė ,,Maistprekybai“ priklausančios parduotuvės, o kituose aukštuose įrengti bendrabučio tipo butai su bendromis virtuvėmis. Planinė namo struktūra pasikeitė – daugelis butų buvo padalinti į du mažesnius. Išliko tik vienas nepakitusio išplanavimo butas trečiame aukšte, kur gyveno J. Daugirdo šeima. 2006 m. čia dar buvo išlikę nemažai autentiškų interjero detalių: grindų danga – parketas (ne lakuotas, o vaškuotas nuo namo pastatymo iki dabar), erkerio (didysis kambarys) lenktas stiklo kampinis langas, vonios ir tualeto grindų plytelės, vonia, sulankstomos durys, jungiančios didžiuosius kambarius su koridoriumi, radiatoriai, šviestuvas ir net J. Daugirdo autentiški miegamojo baldai (išsaugojo buto dalininkė – J. Daugirdo giminaitė).[4]
Vaidas Petrulis
[1] Kančienė J., Puodžiukienė D., Steponaitytė N. Paminklosauginės ekspertizės aktas, Vytauto pr. 30, 1993-12-20 // KPD KTP archyvas; Valiukonienė V. Kauno tarpukario architektūros apsauga. Magistro baigiamasis darbas (rankraštis). Kaunas, VDU, 2008, priedas nr. 1, p. 1–3
[2] Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 342
[3] Lietuvos moderno pastatai / sud. Morta Baužienė, Jolita Kančienė. Vilnius: Savastis, 1998
[4] Valiukonienė V. Kauno tarpukario architektūros apsauga. Magistro baigiamasis darbas (rankraštis). Kaunas, VDU, 2008, priedas nr. 1, p. 3