Kauno tarpukario architektūra įdomi ne tik išskirtiniais projektais pasakojančiais apie politinės ar ekonominės galios koncentraciją laikinojoje sostinėje. Miestui ne mažiau svarbūs ir eiliniai, sąlyginai mažo biudžeto namai, kurie buvo projektuoti menkiau žinomų inžinierių ar statybos technikų. Nors ir nėra tapę laikmečio orientyrais ir neformuoja svarbiausių panoramų, savo aiškiais stiliniais bruožais šie statiniai byloja apie tuomečių architektūros madų persismelkimą į kasdienybę. Vienas iš tokios statybos pavyzdžių – Ernsto Vegnerio namas M. K. Čiurlionio gatvėje.
Prašymas “leisti pastatyti mūrinį vieno aukšto gyvenamą namą (ateityje numatoma pastatyti dar 2 aukštus)“[1] paduotas 1934 m. Tačiau Kauno miesto Statybos komisija nusprendė jo nepatenkinti, kadangi planuota statyti tik vieno aukšto namą, kas šioje teritorijoje nebuvo leidžiama[2]. Tuomet inžinieriui K. Sienkevičiui pavesta suprojektuoti „mūrinį dviejų aukštų namą, kainuosiantį 40.000 lt”[3]. Nors ir su tam tikrais pataisymais – statyba šį kartą leista. 1940 rugsėjo 17 d. dar buvo paduotas prašymas tvoros įrengimui. Namas tuomet jau priklausė Rapolui Gaideniui[4].
Plytinis, dengtas čerpėmis, kampiniais langais, asimetriško fasado pastatas yra akivaizdus modernizmo architektūros pavyzdys, kuris kartu su kitais panašaus dydžio ir išvaizdos statiniais aktyviai kūrė Kauno miesto dvasią.
Vaidas Petrulis