Kino teatrų statybą tarpukario kurortuose nebūtų galima pavadinti tik poilsiavietėms būdingu reiškiniu. Tuo metu šie laisvalaikio paskirties statiniai ypač gausiai ėmė rastis ir šurmulinguose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau siekiant paįvairinti vasarviečių pramogų turinį ir pritraukti didesnį atvykstančiųjų skaičių, kino teatrų steigimas (ypač privačia iniciatyva) tapo nepamainoma tam priemone. Tiesa, daugeliui jų pastatyti Statybos ir Sauskelių Inspekcija leidimus išduodavo tik „sezoniniam veikimui”. Vienas iš pavyzdžių – pil. Leibos Neimarko laikinasis kino teatras „Aušra” (pagal 1925 metų projektą, pastatas turėjo vadintis „Merkuras”) A. Panemunės kurorto turgatvietės aikštėje, Vytauto g.17 (dab. Vaidoto g.).
Įsibėgėjus prašmatnaus betoninio kino teatro statybos darbams, taryba, atlikusi apžiūrą, nustatė, kad šiaurinė kito teatro siena jungiasi su savininko mediniu namu, kuriame yra įsteigtas „traktierius”, todėl nurodė papildomas darbų sąlygas ir projekto pakeitimus: „kad durys į traktierių būtų panaikintos; kad salei apšviesti jungiklis būtų įrengtas koridoriuje; kad ložių lubos ties vaidinimo sklyputėmis būtų padengtos skarda. Turėklos ant laiptų aikštelės lauko pusėje nėra būtinos: jos sugadintų namų išvaizdą, gi publikai jokios naudos neduotų, nes aikštelė labai nedaug nuo žemės pakilusi. Publikos 150 žmonių reikalingos vienos durys 1,25 m pločio, kadangi Aušros salėje tilpsta mažiau 150 žmonių, tai dvejos atsarginės durys 0,86 m + 0,87 m = 1,73 m visai patenkina. Kauno aps. techniko pareiškimu, gaisrui gesinti prietaisai jau pastatyti kine, aparato kameros durys jau apšarvuotos spiruokle, kėdės sutvarkytos einant naujai patvirtintu salės planu; vaidinimo langeliai apšarvuoti metalo uždangomis, kurios suvienytos su filma ir veikia momentaliai. Todėl Aušros kinui galima leisti laikinai veikti pareikalavus prašalinti trūkumus vienos savaitės terminu”[1].
1929 m. atlikus pakarotiną pastato apžiūrą nustatyta, jog „kino-teatras įrengtas sulig pavirtinta Statybos Inspekcijos plano, aparato būdelės, šviesos, salėje vietų įėjimų ir išėjimų sutvarkymas atlikta einant kino-teatrams įrengti ir laikyti taisyklėmis”[2]. Deja, L. Neimarko kino teatras A. Panemunės poilsiautojus džiugino tik keletą metų (iki 1932-ųjų).
Viltė Migonytė