Nors tarpukario laikotarpiu Birštono kurorte dominavo mažaaukštė medinė architektūra, buvo statomi ir mūriniai pastatai. Priešingai nei grakščios vasarvietės medinės vilos, daugelis mūrinukų pasižymėjo grynosios modernizmo estetikos formomis. Vienas iš šiuo metu, deja, sparčiai nykstančių pavyzdžių – P. J. Krasausko dviejų aukštų gyvenamasis namas Birštone, pastatytas apie 1938 metus (projektas patvirtintas 1937 m. birželio 28 d.) pagal žymaus to meto architekto Broniaus Elsbergo projektą. Tiesa, kyla klausimas dėl mūrinės vilos savininko vardo. Savo straipsnyje žurnale „Archiforma“[1] Morta Baužienė teigia, jog pastatas priklausė Alfonsui Krasauskui, tačiau objekto projekte aptinkami „P. J.“ vardo inicialai[2].
Greta buvusios Kauno apygardos ligonių kasos sanatorijos Birštono pušyne, sklype nr. 11 ir 12 (šiuo metu Algirdo g. 32), stovintis namas suprojektuotas kaip poilsiui skirta vila. Artimo kvadratui plano pastato kiekviename aukšte įrengta po 6 kambarius, apjungtus „hale“ (vestibiuliu), tuo tarpu svarbiausiems buities „mazgams“ – skalbyklai, virtuvei, voniai, malkų ir produktų sandėliams – skirtos rūsio patalpos. Šiaurės rytiniame ir pietvakariniame fasade prijungtos dvi pusapskritės terasos su įėjimais, vedančiais į priešingas vilos poilsines patalpas. Pastato fasado horizontalų skaidymą akcentuoja juostiniai langai su ištęstomis (per visą baltų tinkuotų sienų perimetrą) rudomis porėmių juostomis. Vilos architektūrinė kompozicija (siluetas, stogo linijos, langų juostos ir langų skaidymas) artima kitam B. Elsbergo projektui – 1932 m. Kaune, Sporto g. 2, pastatytam triaukščiui namui.
Pastate, iki šių dienų keičiantis funkcijai, pagal poreikį buvo perplanuotos ir vidaus patalpos. „1967 m. jame buvo atidarytas Lietuvos kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos padalinys. Po atliktos rekonstrukcijos didžiajame korpuse buvo įrengti kabinetai, laboratorijos. Vietoj buvusių medžio lentų grindų sudėtos geometriškai sukomponuotų plytelių grindys.“[3] Sovietmečiu taip pat buvo sugadintos stogo formos. Pastogėje įrengtas mansardinis aukštas su išsikišusiomis „špokinyčiomis“[4].
Viltė Migonytė
[1] Baužienė, M. Rekreacinio miesto savitumas (Birštono medinės architektūros pavyzdžiu). Archiforma, 2012, nr. 1-2 (50), p. 34-41.
[2] Kurortų statybos byla Nr.2 (1937 m.). LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 710.
[3] Baužienė, M., op. cit. p. 41.
[4] Ibid.