Raseiniuose kariuomenės pastatai jau stovėjo XVIII a. pabaigoje. 1796 m. Raseinių tikrosios būklės plane, prie kelio į šiaurės vakarus, pažymėtos pulko arklidės – du dideli ilgi pastatai. 1800-1801 m. matininko Velikorodovo sudarytame tikrosios būklės plane toje pačioje vietoje pažymėtos pulko arklidės, o miesto centre –sargybinė[1].
1875 m. apskrities miesto Raseinių plane vakarinėje miesto dalyje pažymėti kariuomenės sandėliai, arklidės, plotas, kur numatyta statyti kareivines, greta šios teritorijos pažymėta Pulko gatvė[2]. 1847 m. remontuojama Raseinių sargybinė[3] 1848-1849 m –sargybinė, kareivinės ir kiti valdiniai pastatai[4]. Visi šie pastatai buvo mediniai ir sunaikinti Pirmojo pasaulinio karo metu.
Tarpukaryje Raseiniuose kareivinės 3 Vytauto Didžiojo pėstininkų pulkui ir 3 artilerijos pulko 3 grupei pradėtos statyti 1934 m. 1935-1936 m. patvirtintame naujų statybų sąraše buvo nurodyti šie objektai: 1 kareivinės, valgykla su virtuve, ligoninė, 2 arklidės, 1 pašaro ir 1 maisto sandėlis, 2 amunicijos sandėliai, kapsulių sandėlis. 3 gurguolės sandėliai, kalvė, dirbtuvė, skalbykla, maisto rūsys ir ledainė, intendantūros sandėlis, kitos pagalbinės patalpos. Tarpukaryje Raseiniuose kareivinės 3 pėstininkų ir 2 artilerijos pulkams pradėtos statyti tik 1939 m. Tais metais turėjo būti baigtas turto sandėlis, buvo statomas 2 artilerijos pulko garažas[5].
1939 m. teritorijoje į rytus nuo Raseinių miesto Krašto apsaugos ministerijai priklausė sklypai Mirklių palivarko, Skerbų, Norgėlių ir Paverkšnių kaimuose, prie kelio Raseiniai-Kaunas, pirmas sklypas, kuriame neužfiksuota pastatų – 3 ha 6564 kv.m ir antras didžiulis sklypas – 34 ha 549 kv.m. Šiame sklype pažymėti 32 pastatai, 13 jų mūriniai[6]. Pastatų paskirties eksplikacijos nepavyko atrasti, todėl, remiantis analogiškais Lietuvos kareivinių kompleksais (Seredžiaus), galima teigti, kad pastatų paskirtys buvo tokios: didžiausias pastatas – kareivinės, statytos, panaudojant naujo (A.Šalkauskio parengto) tipo projektą, greta štabo pastatas, valgykla su virtuve ir klubu, pirtis, ligoninė ir ūkio pastatai – sandėliai, garažai, maisto rūsys, trys amunicijos sandėliai.
Dabar didžiausiuose komplekso pastatuose įsikūrusi pramonės įmonė, kiti taip pat naudojami panašiems tikslams. Kol nebuvo užstatymo į rytus nuo kareivinių komplekso, šie stambūs pastatai atsiverdavo, artinantis prie Raseinių Žemaičių plentu, nuo Kauno pusės. Dabar išlikę apstatyti įmonių statiniais, didžioji dalis mažesnių kareivinių komplekso pastatų neatpažįstamai pakeista.
Nijolė Steponaitytė
[1] Miškinis, A. Raseiniai. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T.II. Vilnius.2007, p. 561.
[2] План уездного города Россиенъ Ковенской губ. KTUB, RKS.
[3] Ремонт гауптвахты в городe Россиенъ Ковенской губ. 1847 г. KAA, f.473, ap. 1, b. 632.
[4] Ремонт казарм и других казенных зданий в городe Россиенъ Ковенской губ.1848-1849 г. KAA, f. 473, ap. 1, b. 737.
[5] 399 Karo butų valdybos viršininko pulk. inž. J.Barzdos Bradausko patvirtintas naujų statybų sąrašas 1935-1936 m. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 907, l. 59.
[6] Mirklių palivarko, Skerbų, Norgėlių ir Paverkšnių kaimų žemių, paimtų Krašto apsaugos ministerijos reikmėms planas. LCVA, f. 512, ap. 1, b.18, l. 79.