Karinis miestelis plytėjo už miesto ribų, palei tuometinį karinį (tarpukaryje Kareivių, vėliau Radvilėnų, sovietmečiu – 16-tosios divizijos, dab. Radvilėnų) plentą, vedusį į 7 bateriją. Įkurtas XIX a. pabaigoje, teritorijoje dislokuotas 7-asis Novorosijsko dragūnų pulkas 1900 m. sudarytame sklypo plane pažymėta, kad karininio miestelio plotas 2 dešimtinės 978 kv. sieksniai. Sklype pažymėta 15 medinių pastatų. Prie plento, jam lygiagrečiai stovėjo ketverios didelės kareivinės, štabas, karininkų namas, statmenai - keturi sandėliai, ceikhauzas, sandėlis, veterinarijos gydykla. 1904 m. plane jau rodomos didžiulės šešios arklidės[1].
7-ojo Novorosijsko dragūnų pulko pastatai buvo abiejose Kareivių plento pusėse. karinis miestelis suplanuotas ir pastatytas XIX a. pabaigoje. Pastatai pradėti naudoti Carinės Rusijos kariuomenės 1895 m. Visi to laikotarpio pastatai buvo mediniai arba mediniai su mūro stulpais. Kareivinės visos buvo vieno aukšto, su šlaitiniais, skarda dengtais stogais. Prie Kareivių plento stovėjo tipinės dvejos didžiosios kareivinės dviem eskadronams ir dvejos - vienam eskadronui, taip pat didžiulis maniežas. Be minėtų, dar stovėjo penkios kareivinės - kulkosvaidininkų, mokomosios kuopos, ryšių, ūkio, muzikantų komandos, karininkų klubas. stovėjo pulko vado ir karininkų fligelis ir ligoninė. Teritorijos eksplikacijoje pažymėta stačiatikių mokykla. Plane parodytos šešios didelės arklidės, tačiau nežinia, ar jos visos buvo naudojamos. Toliau nuo Kareivių plento, sklypo gilumoje, buvo pulko štabas, maisto, drabužių, malkų, pašaro sandėliai[2].
Pirmojo pasaulinio karo meto plane žymimi 22 pastatai abipus karinio (dab. Radvilėnų pl.), plento[3].
Susikūrus Lietuvos kariuomenei, 7-ojo Novorosijsko dragūnų pulko pastatuose įsikūrė Pirmasis husarų Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulkas. Senosios medinės kareivinės statytos XIX a. pabaigoje, neatitiko naujų higienos reikalavimų, jų būklė jau buvo bloga. 1930 m. pavasarį husarai persikėlė į naujas mūrines trijų aukštų kareivines. Jų planas dar senosios rusiškos anfiladinės sistemos, su koridoriumi, einančiu pastato viduriu per visą jo ilgį, abiejose pusėse išdėstytos patalpos – kareivių miegamieji, karininkų ir puskarininkių kambariai, ginklų saugyklos, prausyklos ir tualetai. Pastatas buvo prijungtas prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Įvestas centrinis šildymas iš rūsyje įrengtos katilinės. Šios kareivinės atitiko tuometinius kareivių apgyvendinimo higienos reikalavimus[4]. „Kario“ laikraštyje minimas kartu su kareivinėmis pastatytas ir atidarytas klubas su valgykla. Klubas vadinamas pulko kultūrinio gyvenimo centru. Minima nebemėgėjiškai atrodanti, specialiai įrengta scena, prie kurios įrengti persirengimo ir grimo kambariai[5].
1930 m. pastatytos mūrinės kareivinės buvo pirmosios naujos kareivinės, pastatytos Nepriklausomoje Lietuvoje[6]. Kareivinių ir puskarininkių ramovės pastatų fasadus papuošė dailininko Zenono Kolbos freskos ir mozaikos.Galima teigti, kad caro laikais statytos cerkvelės, sublokuotos su maniežu frontone (mozaika dingo po 1993 m.) buvusi mozaika taip pat sukurta Zenono Kolbos.
Visi pastatai, kurie teritorijoje stovėjo 1938 m., parodyti 1930 m sudarytame ir 1938 m. papildytame plane. Tuo metu teritoriją supo K.Petrausko, P.Višinskio, Kapinių, J.Basanavičiaus gatvės ir Kareivių (dab. Radvilėnų) plentas. Ji užėmė 10 ha 7582 kv.m. plotą. Užfiksuoti 25 statiniai (be šulinių ir pan.). Pažymėta ne tik minėtos naujos kareivinės ir puskarininkių ramovė, bet ir kiti nauji mūriniai pastatai - dirbtuvės ir ginklų sandėlis. Parodyti nugriauti seni pastatai - dvejos medinės kareivinės ir trys sandėliai. Pietinėje plento pusėje, kampe su V.Kudirkos g. kariuomenei priklausė nedidelis 7433 kv. m. sklypas. Jame pažymėtas vienas medinis pastatas neryškiais kontūrais užfiksuoti keturi nugriauti pastatai[7].
Sovietmečiu husarų karinio miestelio teritorijoje įsikūrė sovietų kariuomenė, nugriauta dalis medinių pastatų, iškilo didžiuliai garažai ir kt. pastatai.
Išėjus sovietų kariuomenei, dalyje teritorijos įsikūrė Lietuvos kariuomenė, o didžioji sklypo dalis rytų pusėje liko nenaudojama. Čia pastatyta daugiabučių namų, dalis - pavirto apleista dykviete.
Teritorijoje išliko Novorosijsko dragūnų pulko Viešpaties Apsireiškimo cerkvė, pastatyta 1904 m., prie vieno tvirtovės kelių (vėliau Kareivių, dab. Radvilėnų plentas) vedusiu į 7 bateriją, ji buvo sublokuota su maniežo pastatu. Cerkvėje tilpo iki 200 žmonių[8]. Pastatas raudonų plytų, vadinamojo „plytų stiliaus“, su plytų puošyba, frontoną puošė mozaika. (spėjama, kad tarpukariu sukurtos mozaikos autorius dailininkas Zenonas Kolba) Tarpukario laikotarpiu, cerkvė, manoma buvo naudota, kaip bažnyčia, tai įrodo informacija prieškarinėje spaudoje: minima, kad maniežo pastate buvo prisaikdinami naujokai ir fotonuotraukos. Sovietmečiu pastatas buvo paverstas dirbtuvėmis, Rusijos kariuomenei palikus šią teritoriją, ji privatizuota, maniežo (sovietmečiu jame buvo kareivių valgykla) pastatas sunyko, pati cerkvė katastrofiškos būklės, jau daug metų stovi nenaudojama, visiškai nuniokota[9].
Nijolė Steponaitytė
[1] План губернскогo города Ковны 1904. NČDM.
[2] План участka земли, LCVA, f. 544, ap. 1, b. 15156, л. 7.
[3] Plan von Kowno und Umgebung. NČDM.
[4] Pulk. inž. Barzda. Moderninė kareivinė, Kaunas, 1933.
[5] Pirmasis husarų Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulkas. Karys. 1930 m. Nr. 5, p. 96.
[6] Pulk. inž. Barzda. Moderninė kareivinė, Kaunas, 1933.
[7] Kauno miesto valdybos žemės sklypų Žaliajame kalne nusavintų Krašto Apsaugos Ministerijos reikalams planas, sudarytas 1930 m. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 5.
[8] Цитович T. Храмы армии и флота. Пятигрск 1904. стр. 165.
[9] Steponaitytė. N. Nykstantis Kauno tvirtovės sakralinis paveldas. Archiforma, Nr. 41. p. 77-83.