1935 m. sudarytas Seredžiaus kareivinių statybos projektas, gegužės mėn. jis patvirtintas. Kareivinių kompleksas numatytas statyti Dubysos slėnio šlaito viršutinėje terasoje. Karinio miestelio išplanavimas taisyklingas – stačiakampis. Pastatų zona kompaktiška: išskirtos kareivinių, puskarininkių ir karininkų gyvenamųjų namų ir ūkio trobesių zonos. Šiaurėje numatytas plotas pėstininkų, rytų pusėje – artileristų užsiėmimams. Pietryčiuose siauras sklypas leidosi šlaitu iki Dubysos. Projekte numatyta pastatyti dvejas dideles kareivines, valgyklą-klubą, ligoninę, tris gyvenamuosius namus karininkams, šešis gyvenamuosius namus puskarininkiams, skalbyklą, keturis maisto sandėlius-rūsius, dideles arklides, kalvę, pašaro sandėlį, du amunicijos sandėlius, tris kapsulių sandėlius[1].
Seredžiuje 1935 m. buvo statoma: vienos kareivinės, valgykla su virtuve, ligoninė, dvejos arklidės, vienas maisto ir pašaro sandėlis, trys gurguolės sandėliai, kalvė, dirbtuvė, skalbykla, maisto rūsys, ledainė, intendantūros sandėlis, trys kovinių atsargų sandėliai šlaite, įvairūs pagalbiniai statiniai[2].
1935 m. Seredžiaus kareivinių rajono plane pažymėta 20 pastatų, nurodytas teritorijos plotas sudarė 37 ha 43 kv. m. Netaisyklingos plano konfigūracijos teritorija turėjo ryšį su tiltu per Dubysos upę[3].
1936 m. spaudoje minima, kad kariai persikėlė į naujas kareivines Seredžiuje[4].
Seredžiaus kraštotyrininkų duomenimis Seredžiaus kariniame miestelyje prieš Antrąjį Pasaulinį karą buvo šie pastatai: 3-jų aukštų mūrinės kareivinės, ambulatorija-ligoninė, karininkų gyvenamasis namas, puskarininkių gyvenamasis namas, du rūsiai, skalbykla-motorinė, valgykla, daboklė, elektrinė, sargų postas, kalvė, sandėliai, klojimas[5].
Projektas atrodo nebuvo pilnai realizuotas: pastatytos tik vienos kareivinės, dalis numatytos valgyklos su klubu, nepastatyti visi numatyti namai karininkams ir puskarininkiams. Kiek tiksliai pastatų buvo pastatyta, duomenų nerasta, teritorija smarkiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu. Sugriauta dalis kareivinių, liko dvi atskiros pastato dalys, kuriose įrengti butai. Išliko valgykla su klubu, ligoninė, karininkų namas, puskarininkių namas, skalbykla, maisto rūsiai, šlaite buvusi šaudykla.
Sovietmečiu pastatyta tik keletas naujų pastatų, kompleksas išlaikė autentišką taisyklingą geometrinio planavimo struktūrą.
Šis kareivinių kompleksas pastatytas Nevėžio ir Nemuno santakos slėnio šlaito atragio viršutinėje terasoje. Kol slėnio šlaitai nebuvo apaugę medžiais ir krūmais, stambių pastatų kompleksas dominavo Nemuno ir Dubysos slėniuose, buvo matomas iš tolo. Lietuvos kariuomenės miestelio pastatymas greta Seredžiaus, suteikė naują kokybę vietovei, papildė šio seno, piliakalnio papėdėje išaugusio miestelio savitumą naujais bruožais. Šiuo metu komplekso pastatai tvarkomi, praranda autentiškumą.
[1] Seredžiaus kareivinių statybos projektas. LCVA, f. 512, ap. 5, b. 21, l. 5.
[2] Karo butų valdybos viršininko pulk. inž. J. Barzdos Bradausko patvirtintas naujų statybų sąrašas 1935-1936 m. LCVA, f. 923, ap. 1, b.907, l. 59.
[3] Seredžiaus kareivinių rajono planas. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 70.
[4] Trimitas, 1936 m. Nr. 29, p. 697.
[5] Buvusių Seredžiaus kareivinių teritorijos pastatų išdėstymo planas-maketas. Seredžiaus krašto muziejaus nuosavybė.