Aukštojoje Fredoje, kairiajame aukštutiniame Nemuno krante įsikūrusi Aukštosios Fredos dvaro sodyba. Po 1807 m. rezidencinę dvaro sodybą pasistatydino žemaičių bajoras J. Godlevskis, įsigijęs miestui anksčiau priklausiusį dvarą. Po J. Godlevskio mirties Fredos dvarą paveldėjo K. Godlevskis[1]. XIX a. pirmojoje pusėje dvaro pastatai buvo apsupti didelio parko. Priešais centrinius rūmus suformuotas originalus vandens telkinys – dvi kūdros, sudarančios sodybos fundatoriaus Juozapo Godlevskio inicialus – raides GJ. Toks išskirtinis peizažinio parko kūrimo, o kartu ir savęs įamžinimo, būdas Lietuvoje panaudotas, ko gero, vienintelį kartą[2]. Parko teritorija užėmė apie 30 ha. 1883 metais dvaras atiteko Kauno tvirtovei, dvaro centriniuose rūmuose kuriam laikui įsikūrė pirmasis tvirtovės komendantas, generolas Oskaras Klemas[3][4].
Kairėje Aukštosios Fredos dvaro rūmų pusėje, Ž. E. Žilibero g., įsikūrusios Fredos senosios kapinaitės. Kapinės, atidarytos 1880 metais ir veikusios iki 1952 m., užima 0,43 ha ploto, beveik taisyklingo stačiakampio formos, sklypą[5]. Senosiose Fredos kapinėse amžinojo poilsio atgulė Vokietijos kariai, žuvę per I-ąjį pasaulinį karą, II-ojo pasaulinio karo aukos bei vietiniai gyventojai. Čia taip pat yra palaidotas jau minėtas Kauno tvirtovės komendantas, infanterijos generolas Oskaras Klemas. Neveikiančios kapinės 1995 m. buvo paskelbtos istorijos ir kultūros paminklu[6].
Brigita Rėbždaitė
[1] Rūkas, E. Fredos istorinė raida nuo XV a. iki 1940 m. Kauno istorijos metraštis. Kaunas, 1998, p. 134.
[2] Ibid., p. 135.
[3] Ibid., p. 137.
[4] Jankevičienė, A. et al. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 70.
[5] Čigriejus, E. Kapinių plėtros problemos. Urbanistika ir architektūra. 1988, t. 22, nr. 4, p. 168.
[6] Kaunas: datos ir faktai. Elektroninis žinynas. Prieiga per internetą (Kauno viešoji biblioteka): http://datos.kvb.lt/index.php?option=com_laikotarpiai&task=view&id=19&Itemid=65.