Palangos bažnyčios, kaip ir viso miestelio, formavimosi istorija glaudžiai susijusi su grafų Tiškevičių gimine. Įdomu tai, jog Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vardas šiai kurorto maldyklai suteiktas remiantis istoriniais duomenimis, bylojančiais šventosios garbinimo tradicijas ir siekiančias dar priešreformacinę epochą. Palangos botanikos parko teritorijoje (Žemaičių kalnelyje) tyrinėtoje moters kapavietėje, datuojamoje XV-XVI a., atrasta įkapių segė su lotynišku užrašu Ave Maria. Laidojimo vieta su minėtomis įkapėmis rasta netoli Lurdo grotos, kurią XIX a. pab. pastatė grafai Tiškevičiai Švč. Mergelės Marijos garbei[1].
XIX a. pab. Palangos dvaro savininkas Feliksas Tiškevičius į kurortą kvietė žymiausius Europos architektus, parkų kūrėjus, kurie ne tik pastatė naujus dvaro rūmus, bet ir suplanavo naują kurortinę zoną pietinėje miesto dalyje. Dabartinė Palangos bažnyčia buvo įtraukta į kurorto „modernizavimo programą“[2]. 1896-1897 m. švedų kilmės architektas K. E. Strandmanas parengė mūrinės bažnyčios projektą[3]. Beje, tai ne pirmasis architekto kūrinys, inicijuotas grafų giminės. 1893 metais K. E. Strandmanas Kretingos kapinėse suprojekavo neogotikinę Tiškevičių koplyčią-mauzoliejų[4]. Manoma, jog tada F. Tiškevičius ir užsakė mūrinės bažnyčios statybas. Naujoji kurorto maldykla 1897 m. pradėta statyti senosios[5] medinės bažnyčios vietoje, rytinėje jos sklypo dalyje, nors leidimas darbams dėl politinių ir konfesinių nesutarimų gautas tik 1899-aisiais[6]. Statybos darbams vadovavo patyręs meistras Janis Mengelis, vėliau – Anziulis[7].
Naujosios kurorto bažnyčios statyba kainavo 90 000 rublių. Dalis plytų sienoms mūryti (kaip ir pagrindiniai šventoriaus vartai) buvo atplukdytos jūra iš Liepojos, kitos – pagamintos Purmalių dvaro plytinėje. Bažnyčios altoriai ir sakykla pagaminta Tulūzoje, o terakotos grindys atgabentos iš Marivill firmos. Maldyklos interjere angas šventųjų paveikslams pakeitė S. G. Zelenskio vitražai (pagaminti pagal Mateikos eskizą), užsakyti Krokuvoje. Kun. Kazimierui Prapuoleniui suorganizavus vokiško C. F. Rochlitz firmos laikrodžio sumontavimą bažnyčios bokšte, maldos namų statybų pabaiga simboliškai galėtų būti datuojama 1931 m.[8], nors pamaldos pradėtos laikyti dar 1907 m.[9]
1935 m. meno istorikas I. Šlapelis pastebėjo, jog originalumu to laiko bažnyčios nepasižymėjo, nes daugelį jų projektavo vos du architektai – K. E. Strandmanas ir V. Michnevičius[10], tačiau Palangos gotiška bažnyčia verta dėmesio, nes gerai išlaikytas sumanytas stilius[11]. Raudonų plytų lotyniško kryžiaus plano bažnyčios siluetas stilingai dominuoja mažaaukščių kurorto pastatų apsuptyje. Grakščiausias akcentas – pagrindiniame fasade esantis keturkampis bokštas su 24 metrų aukštį siekiančia smaile. Jo kampai akcentuoti dvigubais laiptuotais kontraforsais, o viršų puošia frontonai su apvaliomis nišomis. Virš portalinės arkos įkomponuota vitražinė rožė. Prie bažnyčios glaudžiasi penkiasienė apsidė. Šoniniuose fasaduose įforminti portalai ir gausiai dekoruotas transeptas. Vidaus erdvę formuoja trys navos, perdengtos kryžminiais skliautais. Neogotikinį bažnyčios charakterį taip pat pabrėžia į viršų kylantys daugiabriauniai piliastrai ir pilioriai, kurių briaunas pratęsia ramstinės arkos. Iki šių dienų išlikę du barokiniai altoriai, perkelti iš senosios medinės bažnyčios – Šv. Roko ir Viešpaties Atsimainymo. Neogotikiniai marmuriniai altoriai, sakykla ir baliustrada prie didžiojo altoriaus 1907 m. atvežti iš Prancūzijos[12].
Turtinga bažnyčios istorija įprasmino atgimstančią lietuvybę, žemaitišką tapatybę, bendruomenės gyvybingumą bei modernumą. Tą liudijo ir grafų įsteigta parapijos biblioteka, žmonių iniciatyva rinktos lėšos bažnyčios reikmėms, meno kūrinių užsakymas užsienio meistrų dirbtuvėse, į Palangą plūstančios inteligentijos minios ir jų kultūrinės iniciatyvos, sujungusios dvasinio ir pasaulietinio gyvenimo malonumus.
Viltė Migonytė
[1] Mukienė, D. Palanga. Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Vilnius: UAB „Petro Ofsetas”, 2007, p. 13.
[2] Ibid., p. 19.
[3] Ibid., p. 20.
[4] Rudytė, E. Švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano kūryba Žemaitijoje. Žemaičių žemė, 2007, 3: 29.
[5] Senoji Palangos medinė bažnyčia (1767 m.) buvo nugriauta apie 1910 m., tuo metu užbaigti naujosios mūrinės bažnyčios statybos darbai.
[6] Mukienė, D., op. cit., p. 20.
[7] Ibid., p. 22.
[8] Ibid., p. 22-23.
[9] Ibid., p. 23.
[10] Šlapelis, I. R. K. Bažnyčios meno istorija. Kaunas: Šv. Kaziemiero draugijos leidinys, 1935 m., p. 142.
[11] Ibid., p. 141.
[12] Mukienė, D., op. cit., p. 54.