Vila „Baltoji“

Tiškevičiai Birutės alėjoje nuo XIX amžiaus vidurio iki 1914 metų pastatė devynias įspūdingas vilas. Po Pirmojo Pasaulinio karo grafai pasiliko vos tris iš jų – „Romeo“, „Džiuljetą“ ir „Baltąją“. Kitas pardavė atskiriems savininkams, kurie ilgainiui tuose sklypuose pasistatė ir daugiau vilų. Taip iki 1940 metų gatvėje stovėjo jau penkiolika didelių vilų[1]. Vila „Baltoji“, dar vadinama vila „Balta“, viena iš nedaugelio kurorto mūrinių vilų, išsiskyrusių grakščiomis formomis ir dinamišku tūriu, o stilistika artima itališkiems dvareliams. Pietryčių pusėje dviaukštį pastatą puošia kiauraraščiu dekoruota veranda, pietvakarių fasade – erkeris ir bokštelis, dengtas keturšlaičiu stogeliu.

Įdomu tai, jog tarpukariu „Birutės alėjoje buvo tik dešimt pensionų. Eidavo didelė konkurencija, kas daugiau turės vasarotojų. Aišku, kas geriau maitins, tas ir turės daugiau pelno, pats tą bus ir daugiau poilsiautojų[2]. <…> Pensiono neturėjo tik “Baltoji” vila.“[3] Galima manyti, jog taip buvo ne be priežasties. Vila daugiau kaip pusę amžiaus buvo vienaip ar kitaip privati rezidencija.

Po grafo Juozapo mirties, vilos šeimininke tapo Marija Tiškevičiūtė. Grafaitė buvo ypatingai aktyvi visuomenės veikėja, todėl jos namuose nuolat svečiuodavosi intelektualai, pavyzdžiui, jos bičiulis kunigas Jonas Mačiulis-Maironis. Nuo 1938 m. vila priklausė Lietuvos Respublikos visuomenės ir valstybės veikėjui, advokatui Vladui Stašinskui. XX a. 4 dešimtmetyje kasmet keturioms savaitėms sezono metu čia su šeima apsistodavo prezidentas Antanas Smetona. Į Palangą jį atlydėdavo visa svita tarnų ir patarėjų[4].

Panašu, kad ir atostogų metu A. Smetona laikydavosi griežto grafiko. „Po pusryčių, apie 10 valandą, lydimas dviejų civiliais drabužiais apsirengusių karininkų, pėsčias eidavo į vyrų paplūdimį. <…> Ant vienos aukštokos smėlio kopos Palangos miesto savivaldybė prezidentui ir palydovams persirengti buvo pastačiusi nedidelę gražią lentinę kabiną. <…> Prie jūros jis išbūdavo apie 3 valandas, vėliau pietaudavo. Po pietų – vaikščiodavo po parką, pajūrį, skaitydavo. Lankytojams skirtas  laikas nuo 16.30-17.00 val. Vakarieniaudavo su šeima 19 valandą ir kasdien po to palydėdavo saulę ant jūros tilto.“[5]

Romantiškasis vilos etapas baigėsi sovietmečiu. Tuo metu stipriai apgadinti vilos fasadai, pakeistas vidaus planavimas, nors funkcija išliko ta pati. Šiandien pastatas rekonstruotas ir prikeltas naujam gyvenimui.

“