Apskrities ligoninės pastatas Šakiuose – svarbus objektas šio miesto infrastruktūros modernizavimo procese Pirmosios Respublikos laikotarpiu. Miesto istorijos tyrinėtojai pažymi, jog XX a. 3 dešimtmetyje Šakių apskrityje jau gyveno apie 67 tūkstančius gyventojų, nors tuo metu du gydytojai, gailestingoji sesuo ir akušerė tebedirbo sename mediniame, ligoninės patalpoms visiškai nepritaikytame gyvenamajame name[1]. Vokiečių okupacijos metais apskrities gydytoju dirbo Jonas Staugaitis, kurio name ir buvo įkurta ligoninė[2].
Dar 1922 metų Lietuvos žiniose paskelbta publikacija, kurioje iliustruojama apverktina mažesniųjų Lietuvos miestų ligoninių situacija: „Dedame pranešimą apie Šakių ligoninę, bet tokių ligoninių mes turime ne vien Šakiuose, bet ir kitur. Dabar paduodame kaipo pavyzdį Šakių ligoninės vargus. Šakių ligoninė užima vieną namą su keleta kambarių. Ligoniams guldyt skiriamos tik 3 palatos, kur per didelį vargą sutelpa 14-20 lovų. Viens iš tų trijų kambarių skiriamas gimdymams. <...> Ligoninės tarnams bent kiek atsakantesnio pasidėjimo nėra. Palatų padėjimas visiškai nepatogus. Vyrams ligoniams tenka vaikščioti per moterų kambarį. Izoliacijos jokios. Užkrečiamų ligų skyriaus nėra. . Vasaros laiku vieną kitą lovą ligoniams tenka pastatyta kur palėpėj. Bet žiemą – tikras vargas“[3]. Nenuostabu, jog tokia situacija vertė iš pagrindų keisti sveikatos priežiūros infrastruktūrą visos Lietuvos mastu. Neišvengiamai reikėjo: „ nustatyti visai Lietuvai ligoninių planas: kokio tipo turėtų būt ligoninės trobesiai, kokiose Lietuvos vietose turėtų būti ligoninės, kieno sąmatą ir kokia jos proporcija turėtų būti ligoninės statomos ir užlaikomos“[4]. Tokie neatidėliotini teisiniai ir ekonominiai sprendimai, tikėtasi, turėjo būti atlikti valstybiniu lygmeniu – bendradarbiaujant Seimui, ministerijoms bei gydytojų draugijoms.
Šakių apskrities ligoninės pastato projektas (su pataisymais) patvirtintas 1933 m. gruodžio 20 dieną. Projekto autorius inžinierius A. Aleksandravičius[5]. Ligoninės komplekso statybai sklypas išskirtas už išplėstos miesto ribos, netoli buvusio dvaro parko. Be pagrindinio pastato (gydymo korpuso) suprojektuoti dar 4 statiniai, ligoninės reikmėms tenkinti[6].
Suprojektuotas objektas – dviejų aukštų, stačiakampio plano. Pastato vidinės erdvės simetriškos konfigūracijos, pirmajame aukšte išdėstytos abipus koridoriaus, dalinančio pastatą per visą ilgį ir užsibaigiančio išėjimais abiejuose galuose. Pagrindinis fasadas turėjo būti suskaidytas piliastrais, jį dalinančiais į keturis simetriškus, vertikalius tarpsnius, kurių centre – pagrindinis įėjimas. Įdomu, jog Šakių apskrities ligoninės eksterjeras suprojektuotas taip, jog turi nemažai kompozicinių panašumų su tuo pačiu metu pastatytu Zarasų apskrities ligoninės pastatu.
Šakių apskrities ligoninė turėjo funkcionuoti ne tik kaip stacionaras. Pastate įrengta ambulatorija, tvarstomasis bei vaistinė. Verta paminėti, jog tik po poros metų, 1935 metais, ministerijai rengiant ligoninių įstatymo projektą, ligoninės vaistinė tapo privalomu reikalavimu valstybinėms ligoninėms[7]. Pagrindiniame ligoninės pastate įrengtos vonios ir tualetai abiejuose statinio korpusuose, kad būtų patogiai pasiekiami. Palatos suprojektuotos skirtingų dydžių, tikėtina, mažesniąsias skiriant sunkesniems, ar pooperacinį periodą išgyvenantiems ligoniams. Pagal projektą numatytos patalpos ir medicinos personalui bei ligoninės administravimo reikmėms. Taigi, Šakių ligoninės projekto rengėjai optimaliai numatė apskrities ligoninės reikmes, kad iš atokesnių vietovių atvykusiems žmonėms ligoninėje būtų suteikta ambulatorinė apžiūra, stacionarus gydymas (įrengta operacinė, jai skirta sterilizacijos patalpa, laboratorija ir net rentgeno kambarys) bei vaistinės paslaugos.
Šakių apskrities ligoninė atidaryta 1937 m. Užbaigtas statinys šiek tiek skyrėsi nuo projekte pateiktojo. Architektūriniai statinio sprendimai supaprastinti: fasaduose atsisakyta kai kurių istorizmo detalių (rizalitų ir piliastrų). Ryškiausiu eksterjero akcentu tapo ritmingas langų išdėstymas bei pakitusios stogo proporcijos (įrengta pastogė su papildomomis patalpomis)[8].
Baigiant galima prisiminti jau cituotą 1922 metų Lietuvos žinių publikaciją, kurioje buvo aprašyta sudėtinga XX a. 3 dešimtmečio Lietuvos ligoninių situacija. Taigi tokio objekto, kaip Šakių apskrities ligoninė, statyba liudija tarpukario Lietuvos miestų modernizaciją kaip urbanistinį procesą.
Kristina Endriukaitytė
[1] Petronis, J. Šakių apskrities reikalai. Lietuvos aidas. 1934 birželio 19 d., nr. 129, p. 10. Šakiai 1599–1999. Marijampolė: Ramona, 1999, p. 127.
[2] Ligoninių klausimu. Lietuvos žinios, 1922 balandžio 25 d., nr. 46.
[3] Ibid.
[4] Ibid.
[5]Šakių apskrities ligoninė. I aukšto planas. LCVA f. 1622 ap. 4 b. 325 l. 5.
[6]Miškinis, A. Šakiai 1599–1999. Marijampolė: Ramona, 1999, p. 128.
[7] Ministerių kabinetas svarsto ligoninių įstatymo projektą. Lietuvos žinios. 1935 sausio 10 d., nr. 8 (4691), p. 7.
[8] Miškinis, A., op.cit., p. 136.