Paskutiniaisiais nepriklausomybės metais Palangos miesto architekto pareigas ėjęs Vadimas Lvovas pasižymėjo ypatingu produktyvumu – jis sugebėjo perplanuoti ir naujam gyvenimui prikelti didžiojo 1938 m. gaisro nusiaubtą kurortą bei įgyvendinti keliolika savo paties sukurtų projektų. Senojoje miesto dalyje architekto V. Lvovo 1939 m. suprojektuota griežtų formų vila „Šilelis“ puikiai atspindi XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvoje vyravusią architektūrinę stilistiką. Tarpukario publicistas V. Alantas, lygindamas paskutiniųjų nepriklausomybės metų kurortų architektūrą su senąja, pastebėjo, kad ji, įkvėpta modernizmo idėjų, tapo funkcionalesnė ir racionalesnė, bet tuo pačiu prarado dalį žavesio: „Lyginant tas dvi statybas, susidaro įspūdžio, kad senosios vilos turi individualesnį, rūpestingiau apgalvotą ir labiau išbaigtą stilių, nekaip naujosios. Be abejo, jų vidaus išplanavimas greičiausiai bus ne toks racionalus ir patogus kaip paskutiniaisiais metais pastatytų vasarnamių, tačiau išorinė jų išvaizda labiau ir mieliau patraukia akį.“[1]
Viloje „Šilelis“ klasikinės statinio formos papildytos moderniais elementais, nėra rekreacinei architektūrai būdingo dekoratyvumo. Pastato architektūriniam sprendimui pasirinktas monumentalus dviaukštis mūrinis tūris su nuožulniu čerpiniu stogu. Simetriškas santūrios architektūrinės raiškos paradinis fasadas pagyvintas dviem šoniniais rizalitais. Kompozicijos simetriją dar labiau pabrėžia fasado centre esantis platus įstiklintas įėjimas ir virš jo, antrame aukšte, įkomponuotos balkono durys su langais. Kaip įprasta to meto architektūrai, pastatas pasižymi dideliais šviesiais langais, kurie eina per abu rizalitų aukštus. Langai suskaidyti medinėmis dekoratyviomis plokštumomis, kurios stilistine išraiška susisieja su antro aukšto balkono turėklu.
Renata Kilinskaitė
[1] Alantas, V. Palanga architektūros požiūriu. Lietuvos Aidas, 1938, rugpjūčio 10 d., p.4.