Antano Mončio muziejaus pastatas – tai sudėtingo plano, asimetriškų fasadų medinis karkasinis namas su briaunuotu erkeriu pietinėje pusėje. Jį XX a. pr. pastatė Vladas Navickas – grafo Tiškevičiaus žemių prižiūrėtojo sūnus.
Pastato centrinė dalis primena trinavės bažnyčios planą. Tačiau pastato tūris vėliau pakoreguotas priestatų: pirmasis priestatas iš rytų pusės statytas kartu su centriniu korpusu; derantis prie bendros architektūrinės stilistikos, vakarinis medinis priestatas atsirado 1949 m., o mūrinis priestatas šiaurinėje pusėje pastatytas dar vėliau. Iš Daukanto gatvės pusės esantis prieangis administraciniame fligelyje pristatytas tik rekonstrukcijos metu.
Skirtingai nei dauguma memorialinių namų-muziejų, A. Mončio namas neturi tiesioginių sąsajų su pačiu menininku. Antanas Mončys (1921-1993) – iš Lietuvos kilęs skulptorius modernistas, Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į Vakarus. Nors A. Mončys niekada negyveno Palangoje, netoliese, Kretingos rajone, užaugęs skulptorius visada žavėjosi šiuo kurortu. Prieš mirtį pats menininkas padovanojo Lietuvai didelę dalį savo sukurtų skulptūrų, kurios patalpintos be paveldėtojų likusiame buvusios „Jūratės” sanatorijos bibliotekos pastate. Nuo 1999 m. čia pradėjo veikti A. Mončio muziejus. Šiam muziejui skirto pastato rekonstrukcija rūpinosi architektas Petras Lapė.
Pritaikant pastatą muziejui, įrengtos parodinės erdvės, o eksterjere panaudoti stilizuoti skulptoriaus kūrinių fragmentai: pagrindiniame fasade, vietoj tradicinei lietuvių puošybai būdingų žirgelių, atsirado menininko skulptūros kopija, durų rankenai suteikta A. Mončio sukurtos švilpynės forma. Ryškiai mėlyna ultramarino spalva taip pat šio architekto pasirinkimas: „Mano nuomone, medį dažyti reikia intensyvia spalva. Kodėl medį daryti panašų į tinką? Šio krašto gyventojai pastatus dažydavo pačių pasigamintais dažais, nes tik tokie atlaikydavo pajūrio klimatą. Todėl būdingiausios pajūrio spalvos – ochra, ultramarinas, balta, tamsiai ruda. Žvejai kartais savo namelius dažydavo ir derva“[1].
Renata Kilinskaitė
[1] Paulikaitė, G. Antano Mončio sugrįžimas į Lietuvą. Prieiga per internetą: http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/dailemoncsugr.lt.htm