Birštono kurorto formavimosi pradžia siejama su XIX a. viduryje gydymui pradėtomis naudoti mineralinio vandens versmėmis, kurioms skirti stacionarūs įrenginiai pradėti statyti tarpukaryje. Savotiška biuvetės forma galima laikyti ir 1928 metais prie Nemuno pastatytą banginio skulptūrą, kuri apipavidalino istorinę „Vytauto“ mineralinio vandens versmę. Nors šis šaltinis šeštajame dešimtmetyje buvo užlietas Nemuno, tačiau skulptūros vaizdinys jau buvo spėjęs tapti kurorto simboliu, kuris vėliau buvo panaudotas ir miestelio herbui.
Ketvirtajame dešimtmetyje įrengta „Tulpės“ sanatorijos biuvetė yra reprezentatyvios architektūros, pabrėžiančios tuomet vyravusį požiūrį į pagrindinę kurorto egzistavimo priežastį – mineralinį vandenį. Dviejų patalpų, apskrito plano pastatas iš abiejų įėjimų pusių pratęstas lenktas pagrindinės struktūros formas atkartojančiomis lodžijomis, kurių kiekvieną sudaro keturios stačiakampės kolonos, laikančios masyvų karnizą. Priekiniame ir galiniame fasaduose tarp galerijų esančiose centrinėse dalyse yra iškyšos su laužtos formos frontonėliais. Kūginės formos stogą (su įgilinimais tarpuose tarp galerijų) užbaigia bokštelis, įmituojantis žibintą. Biuvetėje yra tiekiamas vanduo, savo sudėtimi panašus į istorinio „Vytauto” šaltinio versmę.
Paulius Tautvydas Laurinaitis