Akcinė bendrovė „Cotton” įsteigta 1930 m. Žemuosiuose Šančiuose, 5 ha žemės sklype šalia jau veikiančių „Drobės”, „Floros” ir „Ringuvos” fabrikų. „Cotton” sklypas ribojosi su geležinkelio atšaka, skiriančia jį nuo „Drobės” ir „Ringuvos” gamyklų. Bendrovę įkūrę Levušas, Aranauskas ir Černesas, pavadinino ją anglų inžinieriaus Wiliam Cotton, XIX a. II-ojoje pusėje išradusio kojinių mezgimo mašiną, vardu.
Įsteigtoje gamykloje kojinės buvo mezgamos tiek standartinėmis, arba „Standart” mašinomis (skirtomis paprastesnei, žemesnės rūšies produkcijai), tiek „Cotton” – sudėtingais įrenginiais, pritaikytais įvairaus plonumo šilkiniams siūlams bei painiam mezgimui. Iki gaisro (1931 m.) fabrike buvo gaminamas ir raštuotas trikotažas bei vyriškos, moteriškos ir vaikiškos kojinės. Tekstilės rinką papildžius naujai produkcijai, teko kiek pakovoti su tarpukario sostinėje paplitusia nuomone, jog tik „užsienietiškos kojinės yra geros”. Tiesa, ketvirtojo dešimtmečio pradžioje fabriko darbuotojus konsultavo užsienio gamyklų ekspertai, padėję parengti vietinius kvalifikuotus „Cotton” specialistus. Jų, tik įsikūrus fabrikui, dirbo apie 90.
Po savo veiklos pusmečio fabrikas sudegė. Nors to meto spaudoje ir buvo būkštaujama, ar po tokio didelio gaisro Šančiuose įmones pavyks prikelti[1], tačiau jau netrukus gamykla atkurta bei įrengta kitoje vietoje – prie Ukrainiečių (Virvių) gatvės, kur, beje, dar prieš gaisrą pradėta gamyklos patalpų plėtra.
1931 m. spalio 19 d. tuoj po gaisro, gamyklos savininkai rašė, jog be darbo liko 130 darbininkų, jie kuo skubiau nori atstatyti patalpas „Ringuvos“ sklype[2]. Fabrikas, pastatytas pagal inž. J. Segalausko ir P. Šeinzono projektą, įkūrtas mūriniame vieno-dviejų aukštų tinkuotame pastate su simetriškai išdėstytais langais. Kaip iš tų pačių metų gamyklos atstatymo brėžinių matyti, „Cottone” buvo įrengtos ne tik standartinės mezgimo (10 vnt.)[3], bet ir siuvamosios, špuliavimo mašinos, taip pat elektros motorai, stalai, apretūros stalai, dažymo vonios, centrifūga, garo katilas, ventiliatoriai, ventiliacijos kanalai.
Nuo 1931 m. „Cotton” bendrovėje buvo gaminamos tik kojinės, o naujuose statiniuose įrengtas siūlų sukimo skyrius (kas suteikė galimybę patiems ruošti žaliavą) ir medvilnės verpimo – audimo skyrius, tiekęs žaliavą vyrų ir vaikų kojinių gamybos padaliniui. Per mėnesį fabrikas pagamindavo 3000 tuzinų kojinių už maždaug 100.000 litų. 1932 m. spaudoje „Cotton” tituluojamas vienu moderniausių tokios produkcijos fabrikų Pabaltijyje[4].
Per likusį dešimtmetį fabrikas sparčiai plėtėsi. 1936 – 1942 m. prie pagrindinio „Cotton” pastato suprojektuoti pagalbiniai priestatai. 1936 m. pastatytas 440 kv. m. sandėlis-rūsys (inž. B. Jofe)[5]. 1939 m. fabriko pastatas plečiamas į Ukrainiečių gatvės pusę. Deja, šis projektas nebuvo patvirtintas, dėl numatytos per mažos garo katilo, darbininkų valgyklos ir tualetų, praustuvių patalpos (88 moterims teko vos 3 tualetai), o taip pat dėl neįrengtos ventiliacijos ir kt. trūkumų. 1940 m. kovo mėnesį pateiktas jau ištaisytas inž. Noacho Evano fabriko plėtros projektas. Galiausiai, 1942 m. įteisinti 2 priestatai, kuriuose įrengti kojinių formavimo skyriai. Sovietmečiu čia taip pat veikė „Cotton” kojinių fabrikas. Tuo metu pristatyta nemažai naujų priestatų ir atskirų statinių, todėl sunku lokalizuoti iki šių dienų išlikusius autentiškus XX a. 3-4 dešimtmečio fabriko pastatus.
Raimonda Rickevičienė