Buvusiame brolių Šmitų metalo fabrike Žemuosiuose Šančiuose, ankstyvojo tarpukario laikotarpiu, metalo pramonė nebuvo vystoma tokia apimtimi, kiek teritorijoje nuo XX a. pr. tebestovėjo šios paskirties pastatų.
Tarp A. Juozapavičiaus, Skuodo ir Siūlų gatvių susiformavusioje didžiulėje, mūriniais pastatais užstatytoje fabriko teritorijoje, kurią kirto geležinkelio atšaka, vedanti iki pat „Drobės“ fabriko, pradėjo kurtis įvairios įmonės, daugiausiai tekstilės. Viename korpuse tebeveikė br. Šmitų metalo įmonė, kitame – „Saturno” kino teatras. Sekančiuose, atskiruose korpusuose, įsikūrė „Audimo“, „Pluošto“, „Nerilit“, „Vatolit“, „Delkla“ bei „Tangora“ įmonės.
Mūriniame vieno aukšto pastate prie A. Juozapavičiaus pr. patalpas įsirengė pirmoji Lietuvoje nėrinių dirbtuvė „Nerilit“. Jos savininkai A. Biorgneris ir L. Juozapaitis pastatą remontuoti pradėjo jau vykstant nėrinių gamybai. 1931 m. pagal inž. Šeinzono projektą (technikinę priežiūrą vykdė žymus to meto inž.-arch. R. Steikūnas) vidaus erdvės atvertos šviesai – įrengti stoglangiai[1]. Rekonstrukcija buvo leista su sąlygą, jog pastatas iš visų pusių bus apstatytas brandmūriais (aukštesniais už stogą), o kieme stovėję mediniai namai –nugriauti. Įmonė veikė iki Antrojo pasaulinio karo.
Kitame vieno aukšto mūriniame korpuse prie A. Juozapavičiaus pr. 1929 m. įsirengė fabriką „Vatolit“ ir M. Glikmanas[2]. Gamybinėse patalpose veikė fabrikas, kontora bei produkcijos sandėlis. Gamybinėje pusėje buvo pastatytos 2 karšiamosios mašinos, viena iš jų – skarmalams plėšyti, elektromotorai bei gąlastuvas.
„Pluoštas“, audžiantis šilkinius audinius, priklausė „S. Butkui ir bendrovei“. Mūrinis fabriko pastatas stovėjo arčiau Skuodo gatvės (apytiksliai Skuodo g. nr. 2 vietoje). 1934 m. pagal statybos tech. J. Martynaičio projektą buvo pritaikytas audinių fabrikui. Vieno aukšto pastato stogas apdengtas skarda, įrengta ventiliacija, pastatytos audimo ir sukimo staklės, mestuvai, dažymo vonios, centrifūga ir kiti būtini prietaisai. Pagal būtinus to meto fabrikams ir gamykloms keliamus reikalavimus, darbininkams pastatytos persirengimo spintelės, praustuvai bei valgykla.
1939 m. „Pluošte“ įrengta slėptuvė, o taip pat norėta išplėsti fabriką, nes jo skyriai buvo išsidėstę 4 skirtinguose (buv. br. Šmitų metalo fabriko) korpusuose ir patalpomis dalinosi su „Tangor“ tekstilės įmone. Tuo metu farike jau veikė marginimo skyrius, medvilnės paruošimo ir audimo, šilkinių audinių audimo, dažymo skyriai[3].
Kauno mechaniška audykla ir apretūra „Audimas“ įkurta 1930 m. Fabriko patalpos buvo išsidėsčiusios prie A. Juozapavičiaus prospekto, viename korpuse su „Vatolit“ bei „Nerilit“. Išduodant leidimą gamybai, mūriniame vienaaukščiame pastate buvo reikalaujama įrengti ventiliaciją. Sekant „Nerilit“ pavyzdžiu, patalpose suprojektuotas ir dienos apšvietimas. Fabriką sudarė net 24 patalpos – dažymo, audimo, siūlų sukimo ir siūlų džiovinimo cechai, šaltkalvė, atsargų sandėlis, kontora, sandėliai ,valgykla ir kt. Vėliau, pagal inž. arch. J. Getnerio projektą, gamyklą buvo numatyta praplėsti[4].
Raimonda Rickevičienė