Šilko audinių ir kaklaraiščių fabriką „Flora“ 1931 m. įsteigė pramonininkai J. Vitkindas ir A. Cenciperis. Įmonė įkurta Žemuosiuose Šančiuose, „Cotton“ ir „Ringuvos“ fabrikų sklype.
Po 1931 m. spalio mėnesio gaisro, sudegus „Cotton“ pastatui, „Flora” ir „Ringuva“ įsikūrė viename korpuse, stovėjusiame pietinėje valdos pusėje [1]. Pastatas, kuriame veikė šios įmonės buvo mūrinis, vieno aukšto, dvišlaičiu skarda dengtu stogu, su apšiltintomis lubomis, išlietomis cementinėmis grindimis, dvigubais langų rėmais, valgyklos, rūbinės ir praustuvės patalpomis. Gamybinėje patalpoje stovėjo 2 didesnės ir 2 mažesnės Žakardo audimo mašinos, 2 šaft ratiere mašinos, po vieną špūlių, vindų ir pjaustymo mašiną. „Flora“ įrangos inžinierius P. Taračkovas fabriką pavertė moderniausia to meto gamykla. 1934‑1937 m. fabriko meistru dirbo Vokietijos pilietis J. Aldenkirch[2].
Iš visų „Flora“ gaminių – šilko, pusšilkio ir dirbtinio šilko medžiagų – išsiskyrė šilkiniai kaklaraiščiai, kurie buvo ypač populiarūs Lietuvoje. Fabriko produkciją stengtasi gaminti tik aukščiausios kokybės, o „Floros“ pagamintų produktų kiekis visiškai tenkino vidaus rinkos poreikius. Kaklaraiščiai pasižymėjo spalvingumu, buvo modernūs, nes dėl vilnos pamušalo nesiglamžė.
Įmonė veikė ir karo metais, o sovietmečiu buvo prijungta prie „Cotton“ komplekso.
Raimonda Rickevičienė
[1] KAA, F-218, ap. 2, b. 9464.
[2] KAA, F-218, ap. 2, b. 600.