Tarpukariu Lietuvos kurortuose savo narių poilsio ir reabilitacijos sąlygomis kruopščiai rūpinosi ne viena tuo metu veikusi didesnė organizacija: Palangoje sanatoriją įsteigė Lietuvos Karo invalidų sąjunga, Birštone, Aukštojoje Panemunėje ir Klaipėdoje – Raudonojo kryžiaus draugija, Varėnoje ir Birštone – Lietuvos apygardų ligonių kasos, Zarasuose – Mokytojų sąjunga ir pan.
Pirmieji svarstymai dėl Policijos klubo sanatorijos stegimo Palangoje įvyko dar 1921 metų balandžio mėn. 7 dienos steigiamajame susirinkime, kuriame dr. Nagevičius išreiškė susirūpinimą kariškių sanatorijos klausimu[1]. Po šiek tiek daugiau kaip dešimtmečio, 1932-aisiais policijos tarnautojams sporto klubas išnuomavo medinę vilą „Baltiką“ (tikėtina, dab. Basanavičiaus g. 37), kurioje įrengė 15 kambarių poilsio namus su dviem verandom ir balkonu antrame aukšte, o prieš pat 1933-ųjų kurorto sezoną baigė statyti naują, vieną didžiausių bei moderniausių sanatorijų Palangoje: „policijos sanatorija turės elektros šviesą, vandentiekį ir kanalizaciją. Pramogoms bus įrengta teniso aikštelė, krakietui aikštelė, ping-pong‘o prietaisai ir šratėliais šaudyti tyras. Sanatorijoje bus skaitykla, dvi valgyklos, krautuvėlė, bilijardas. (...) Pažymėtina, kad sanatorija turės svečių patogumui gydytoją, kurio patarimais sanatorijos gyventojai galės pasinaudoti veltui.“[2] Tų pačių metų birželio mėn. 17 dieną pasirašytas sanatorijos atidarymo aktas[3].
Modernių bruožų dviaukštė medinė sanatorija 1933 metais vienu metu galėjo aptarnauti 50-60 svečių. Policijos sporto klubo nariams buvo teikiamos ne tik į bendrą apsistojimo kainą įtrauktos medicinos, poilsio ir pramogų, bet ir maitinimo paslaugos dvejose valgyklose: „šviesus, gražus kambarys, ilgi stalai, senoviško (bet dabar vėl modern) stiliaus tvirtos ąžuolinės kėdės su plačiomis atramomis.“[4]
Specialiai šiai sanatorijai buvo parengti baldų projektai, kuriuose atsispindi tautinio stiliaus motyvai. Įdomu tai, jog tokie elementai dažniausiai sutinkami pakaunės kurortinių pastatų puošyboje, todėl gan neįprasti pajūrio regione. „Vila, tiek vidaus įrengimo, tiek išorės atžvilgiu, žinovų nuomone, esanti labai graži, gera ir moderniška. (...) Visuose kambariuose bus lietuviškos gamybos ir moderniški baldai; kambarių sienas, lubas ir grindis, rodos, gražiai ir įvairiai dekoravome, kiekviena kambaryje vis kita dominuojanti spalva; visus indus parinkome patogius, vieno stiliaus ir su specialiais policijos sporto klubo incialais ir policijos ženklu.“ [5]
Sanatorijoje ilsėjosi visų kategorijų pareigūnai su šeimomis, neretai ir svečiai iš užsienio šalių (Latvijos, Estijos, Švedijos ir kt.), todėl galimybės rezervuoti kambarius visiems norintiems tapo vis sudėtingesnės. Sanatorijos patalpos kasmet pridedant po 15-20 poilsio vietų buvo šiek tiek plečiamos. 1938 metais „nustatyta statyti gyvenąjį trobesį dešimties kambarių, kuriuose galės gyventi 20 vasarotojų. Baigus statybą, sanatorijoje vienu laiku galės lengvai vasaroti 130-140 asmenų.“[6] Tuo pačiu metu pradėtos statyti dar kelios patalpos – naujas garažas, talpinantis 5 autovežimus ir kelis motociklus, bei dar keli sandėliai[7].
Policijos klubo sanatorijos pastatas tik dar vienas pavyzdys, kada panašaus pobūdžio organizacijų poilsio ir gydymo reikmėms pritaikyta kurortinė architektūra tampa įspūdingu poilsio kultūrą kultyvuojančiu organizmu, vasarviečių urbanistinio audinio kontekste (tiek turinio, tiek formos prasme) tampančiu esmingu kurorto kaip reiškinio generatoriumi.
[1] Krašto Apsaugos Ministerija. Karo Sanitarijos Skyrius, byla nr. 20, 1922 m. LCVA, f. 4, ap. 1, b. 111, l. 1.
[2] Policijos sanatorija Palangoje. Dienos naujienos, 1933 m. gegužės mėn., p. 3.
[3] Policijos sporto klubo sanatorija „Palanga“. LCVA, f. 1500, ap. 1, b. 6.
[4] Ibid.
[5] Ibid.
[6] Ibid.
[7] Ibid.