Mūrinis dviejų aukštų pastatas statytas XX a. 3 deš. antroje pusėje. Tarpukariu jame gyveno ir galimai dirbo gydytojas, vaikų ligų specialistas Kalmanas Blecheris su šeima. Butą šiame name kurį laiką turėjo Frenkelio odų fabriko administratorius Izaokas Mordelis, čia veikė laikrodžių ir plieno dirbinių prekyba, buvo įsikūręs prekybininkas Joselis Reznikas.
Objekto statybos laikas sutampa su vyriausiojo miesto inžinieriaus pareigas ėjusio tarpukario modernizmo patriarcho architekto Karolio Reisono tarnybos Šiauliuose laikotarpiu, todėl, tikėtina, jog pastato projektas gali būti priskiriamas jo autorystei. Tarpukario laikotarpio Šiaulių architektūros kontekste - tai vienas ankstyviausių modernizmo architektūros pavyzdžių. Pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį naujų mūrinių pastatų mieste statyta mažai, daugiausiai vykdomos per karą nukentėjusių namų rekonstrukcijos, kuriuose vyrauja istorizmo stilistika.
Pastatas stovi vienoje pagrindinių centrinės Šiaulių miesto dalies gatvių, kuri tarpukario laikotarpiu kartu su Aušros alėja buvo formuojamos kaip reprezentacinės miesto arterijos. XX a. 4 dešimtmetyje čia vyko intensyvios statybos ir Vasario 16-osios gatvėje bei Aušros alėjoje pastatyta visa eilė solidžių administracinės ir visuomeninės paskirties modernizmo architektūros pastatų.
Tūrinė ir erdvinė statinio organizacija simetriška, išskirtinumo ir modernios dvasios pastatui suteikia horizontalių linijų žaismas. Klasikinio solidumo prideda pastatą juosiantis laiptuotas karnizas su jį vainikuojančiu bokšteliu, įgilintos ir stambiais apvadais išryškintos langų ir durų angos. Išlikę autentiškos pastato durys, unikalaus skaidymo langai.
Aptariamas pastatas bei Antrąjį pasaulinį karą išgyvenęs šios gatvės modernistinis užstatymas – būdingas Šiaulių senamiesčiui, formuoja istorinį miesto charakterį ir yra reikšminga miesto istorinio identiteto bei kultūrinės tapatybės dalis.
Jovita Vilimaitienė