Aukštojoje Panemunėje po Žemės reformos įstatymo (1922 metais) pradėta skaidyti valstybinę žemę. Netrukus suplanuotos gatvės bei didesni sklypai, skirti statyti vasarnamiams[1]. XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jau buvo pilnai užstatyta ir Vičiūnų gatvė. Kaip ir kitose tarpukariu suformuotose kurorto gatvelėse, šioje dalyje vilas bei gyvenamuosius namus statėsi turtingesni sostinės gyventojai.
Daugiausiai to meto sostinėje dirbusių architektų Bronius Elsbergas[2] 1939 metais parengė vieną įspūdingesnių Vičiūnų gatvėje gyvanamojo namo projektų pulkininkui Boleslovui Jakučiui. Erdvus dviejų aukštų mūrinis namas buvo skirtas tiek vasaros poilsiui, tiek nuolatiniam gyvenimui. Namas, priešingai nei daugelis kitų perimetru užstatytų pastatų, gerokai atitrauktas nuo gatvės, kurią juosia klevų alėja. Pagrindinio fadsado pusėje įrengta žalia poilsio zona.
Pastato architektūrinė raiška labiau būdinga tarpukario miestų gyvenamųjų namų nei kurortų pastatams. Architektas kurdamas fasadų kompoziciją atpažįstamai varijuoja modernizmo estetikos elementais – vertikaliomis ir horizontaliomis juostomis, apskritimais duryse ir antrojo aukšto fasado polangyje. Pastato siluetas, stogo linijos, langų juostos ir langų skaidymas artimas kitiems architekto projektams. Pietiniame (pagrindiniame) fasade įrengta atvira pusapskritė terasa, neretai sutinkama kurortų architektūroje.
Nors mažai tikėtina, jog pulkininko namas buvo nuomojamas poilsiautojams, tačiau sprendžiant iš patalpų išdėstymo – jame galėjo gyventi net trys šeimos. Pirmame aukšte (šeimininkų erdvė) įrengtas valgomasis, salionas, virtuvė, tarnautės kambarys, darbo kabinetas, miegamasis, rūbinė ir vonios kambarys, antrame aukšte (svečių dalis) – dvi virtuvės, du vonios kambariai, du miegamieji, du valgomieji su salionais bei kambarys.
Viltė Migonytė
[1] Gyvenamieji sodybinio užstatymo kvartalai užstatyti 1922-1930 m. pagal „parceliacijos” planus užima 32,37 ha. 1922 m. matininkas Radvilavičius „išparceliavo” sklypus kvartale tarp Vaidoto, Plento g. ir kariuomenės sporto stadiono bei du kvartalus prie A. Smetonos al., Tilto g. ir Mažosios g. 1924 m. baigtas tvarkyti kvartalas tarp A. Smetonos al., Mažosios ir Klevų g. 1925 m. „išparceliuotas Santakos sklypas ir du kvartalai, o 1930 m. – valstybinės žemės sklypas tarp Jiesios pl., Vaidoto g., Žydų kapinų ir Nemuno. Teritorija padalinta į 8 sklypus. Panemunės rajono bendrasis detalusis planas. Vad. A. Tatariūnienė. Kauno planas, 1966, p. 5.
[2] Architektas suprojektavo: Elenos Baronienės ir Petro Vysockio gyvenamąjį namą Kaune Sporto g. 2, gyvenamąjį namą darbininkams ir tarnautojams Griunvaldo g. 8 (Kaunas), įspūdingą Kazimiero Skėmos daugiabutį V. Putvinskio g. 60 (Kaunas), P. J. Krasausko gyvenamąjį namą Birštone (Algirdo g. 32), kartu su A. Funku bei A. Lukošaičiu dalyvavo projektuojant Kauno miesto savivaldybės pastatą (Laisvės al. 96).