Aukštosios Panemunės kurorte savo meistrystę tarpukariu projektuojant vilas, vasarnamius, gyvenamuosius namus ir gydomosios paskirties pastatus pademonstravo ne vienas žymus to meto Lietuvos architektas; modernios minties skleidėjai architektūrinėje formoje – Stasys Kudokas (kurhauzo pastatas), Romanas Steikūnas (Raudonojo Kryžiaus tuberkuliozės sanatorija), Viktoras Malejinas (Draugijos kovai su tuberkulioze dr. Kazio Griniaus sanatorija), Kazys Dubauskas (Rožės Gertienės bei Zenono ir Elenos Gerulaičių gyvenamieji namai), Bronius Elsbergas (Pulkininko Boleslovo Jakučio gyvenamasis namas). Daugelis XX amžiaus trečiojo-ketvirtojo dešimtmečio kurorto pastatų darniai saveikavo su jaukia pakaunės poilsiavietės aplinka bei savita architektūrine raiška harmoningai atliepė unikalų rekreacinės vietovės charakterį.
Vienas iš įdomesnių, netipinių tarpukario pastatų A. Panemunėje – inžinieriaus Felikso Dobkevičiaus mūrinis baltai tinkuotas gyvenamasis namas Vičiūnų gatvėje. Nors projekto autorius pastato brėžinyje nenurodytas, tačiau galima spėti, jog tai to paties inžinieriaus darbas (kai kuriuose šaltiniuose prie galimų projekto autorių minima ir V. Landsbergio-Žemkalnio pavardė). Gyvenamojo namo kompozija labai artima ir kito garsaus tarpukario architekto Felikso Vizbaro kūrybai. Panašiai kaip ir jo projektuotoje Bronislavos ir Petro Klimų viloje „Eglutė”, F. Dobkevičiaus gyvenamajame name komponuojami asimetriški tūriai, apsidiniai priestatai, siauri ištisiniai langai, trečiojo aukšto anstatas su vertikaliai skaidyta baliustrada ir kt. Pastatas išskirtinis ir dėl kitų (tik jam būdingų) fasado elementų, kaip antai, arkiniai langai.
Viltė Migonytė