Trikotažo fabrikas „Jėga“ Kaune

Vienas iš ankstyvuoju sovietmečiu egzistavusio fabriko „Jėga“ pirmtakų – pramoninkui L. Raškei priklausiusi fabrikas trikotažo ir baltinių dirbtuvė „Jėga“. Įstaiga buvo įkurta 1935 metais ir registruota Kalėjimo g. nr. 1[1]  (dab. Spaustuvininkų g.), spaustuvės „Raidė“ patalpose. Kaip rašoma sovietiniuose šaltiniuose: „įmonės patalpos sudarė 11 kambarių. Turėjo 20 gamybinių mašinų. Dirbtuvė gamino kojines, šilkinius bei medvilninius apatinius ir viršutinius baltinius, bliuskutes. Be pagrindinės produkcijos dar buvo gaminamos guminės juostelės, medvilniniai verpalai ir siūlai, šilko ir vilnoniai verpalai, sagos ir kt. Produkcijos gamybai buvo naudojamos importinės žaliavos“[2]. 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, fabrikas, kaip ir kitos įmonės, buvo nacionalizuotas, tačiau veiklą tęsė: „gamino vyriškus sportinius marškinius, baltinius, kojines, šilkinius  bei medvilninius verpalus“[3].

1941 m. kovo mėnesį, prie „Jėgos“ fabriko buvo prijungtas fabrikas „Pirmyn“. Pastarojo pirmtakas – 1930 m. įkurta A. Gluchovskio akcinė bendrovė. Nedideliame fabrike Ukmergės pl. 273[4] (dab. Savanorių pr.) veikė chemijos, trikotažo, siūlų, dantų šepetukų ir skardos dirbinių skyriai. Įmonė buvo nedidelė ir tilpo į 2 kambarių patalpą, turėjo 18 darbuotojų, o prekes ir dirbinius sandėliavo Daukšos g. 28. Produkciją sudarė siūlai „Gladiator“, taip pat šilkiniai kojinių adymo siūlai, beretės, vaikiški kostiumėliai, sagos ir tepalas batams „Immalin“[5]. 1940 m. fabrikas buvo nacionalizuotas ir pervadintas „Pirmyn“[6]. Įmonė toliau gamino panašią produkciją: siūlus „Gladiator“, vaikiškus kostiumėlius, megztinius be rankovių. Fabriko plane 1941 m. buvo numatyta ir trikotažo baltinių, kojinių gamyba“[7]. 1941 m. „Pirmyn“ prijungus prie „Jėgos“, fabrikas išbrauktas iš įmonių sąrašo, o naujasis „Jėgos“ fabrikas įsikūrė „Pirmyn“ fabriko patalpose.[8] Šią įmonę numatyta plėsti ir toliau. Į „Jėga“ perkelta įrengimų iš „Pašvaistės“ trikotažo fabriko Kaune, „Giedros“ kojinių fabriko Šiauliuose ir kt.[9]

Apie fabriko veiklą karo metais žinių nėra daug. Vienas iš įdomesnių faktų – 1941 m. rugpjūčio 1 d. žinutė, kad „Valstybinis Atkarpų sunaudojimo fabrikas, Kaune, Kalėjimo g. 1, yra vienintelė įmonė, kuri iš brokuotų dirbinių, liekanų ir atkarpų, gamina vaikų rūbelius, apatinius baltinius suaugusiems ir vaikams”[10]. Tikėtina, kad įmonė veikė pirmojo „Jėgos“ pastato patalpose.

Pokario metais „Jėga“ buvo viena iš sparčiausiai besiplėtusių trikotažo įmonių Kaune. Pastatytas naujas dviejų aukštų pastatas, kuriame vėliau įsikūrė kadrų skyrius ir visuomeninės organizacijos[11]. Nuo 1951 m. statyba bei fabriko plėtimasis vyko dar sparčiau. 1951 m. „mechanizuotas kirpimo procesas“[12]. „1952 m. eksploatacijon buvo atiduotas 2-jų aukštų pastatas, įsikūrė sukirpimo ir pagalbiniai cechai. 1954-1957 metų laikotarpyje pastatyti garažai fabriko automašinoms ir užbaigtas dar vienas dviejų aukštų pastatas, kuriame įsikūrė mezgykla[13]. 1955 m. fabrike jau dribo „385 darbininkai iš kurių 337 moterys“[14]. Taigi, susikūrė ankstyvajam sovietmečiui būdingas kelių įvairaus dydžio korpusų tekstilės fabrikas.

1947-1958 metų laikotarpyje „Jėgos“ fabrikas gamino vaikiškus ir vyriškus marškinius, moterišką trikotažą ir kitą produkciją.[15] 1958 m. sujungus „Jėgos“ ir „Trikotažo“ fabrikus, įkurta nauja stambi įmonė – A. Šiaučiūnaitės trikotažo fabrikas.[16] Pagrindinė sujungimo priežastis, jog gaminama produkcija panaši, abu fabrikai tuo metu laikyti smulkiais, todėl, „tęsiant įmonių stambinimo politiką, pradėtą dar 1940 metais, šiuos abu fabrikus buvo nutarta sujungti į vieną stambią įmonę“[17]. 5-6 dešimtmetyje „Jėgos“ fabrikas buvo dvigubai didesnis, 1958 m. čia dirbo 973 darbuotojai („Trikotaže” – 404)[18]. „Patalpos, mašinos ir kitos gamybos priemonės bei kadrai faktiškai liko „Jėgos“ fabriko. Visa buvusio „Trikotažo“ fabriko gamyba buvo perkelta į naujai pastatą „Jėgos“ fabriko teritorijoje 3 aukštų korpusą“[19]. Fabrikų sujungimas byloja apie brandžiajam sovietmečiui būdingą pramonės įmonių koncentracijos procesą.

Vaidas Petrulis