Tekstilės galanterijos fabrikas „Kaspinas“

Įmonė savo istoriją kildina iš „1926 m. D. Gamzaus ir S. Kagan-Rapoporto Kybartuose įsteigtos akcinės bendrovės „Textilia“, kuri moterų audėjų bei pynėjų paslaugoms pradėjo gaminti kaspinus, taftines skaras, gumas“[1]. 1939 m. Kaune buvo pastatytas naujas bendrovės fabrikas, kuris tuomet veikė adresu Raudondvario g. 32[2] [dab. Raudondvario pl. 76]. 1940 m. įmonę nacionalizavus ji pavadinta „Kaspinu“. Pokario metais fabrikas savo veiklą atgaivino, ir „1953 m. jau turėjo 60 staklių“[3].

Pirmoji stambi fabriko rekonstrukcija baigta 1963 m., kuomet „gamybiniai plotai fabrike išaugo nuo 800 kv. metrų iki daugiau nei 5000, o darbininkų skaičius nuo 40 iki 1100 žmonių“[4]. Po kurio laiko „plataus audimo cechas iškeltas į Skirsnemunėje buvusios kalkinės patalpas“[5]. Miestelyje įkurtas cechas vėliau tapo atskiru „Kaspino“ gamybinio susivienijimo fabriku. Septintame dešimtmetyje fabriko produkcija jau buvo prekiaujama ne tik tuometėje Lietuvos TSR, bet ir pristatyta Londono bei Monrealio parodose. Spaudoje minima ir netradicinė „200 tūkstančių atlasinių kaspinų siunta į Mongoliją“[6].

1988 m. fabrikas gamino „69,8 milijonų metrų kaspinų, 1176 tūkstančius vienetų austų pusvilnonių, 3147 tūkstančių vienetų margintų ir vienspalvių sintetinių skarų bei šalikų, 590 tūkstančių vienetų rankšluosčių“ ir kitos produkcijos. Nors pagrindinė įmonės produkcija buvo dekoratyvinė tekstilė, tačiau įmonė gamino ir „techninės paskirties kaspinus, naudojamus siuvimo, avalynės ir tekstilės pramonėje“[7], ar netgi „dirbtines kraujagysles“[8]. Įmonės produkcija jau septintame XX a. dešimtmetyje buvo tiekiama į „153 pramonės įmones“[9].

Vaidas Petrulis